Religija

... kur įsigyti materialinių gėrybių ne taip lengva ... vyraujančiomis religijomis turėjo tapti ir tapo tos, kurios savo išpažinėjus skatina atsisakyti materialinių vertybių ir vengti naudotis bet kuo, kas turi bent kiek reikšmės jų įsigyjant. Tokiu būdu žmonėms pakišama mintis, kad reikia sutikti su tokiu savo likimu, koks jis yra, nežiūrint koks skurdus jis bebūtų ... Suprantama, kad šalyse, kur panašios priemonės naudojamos savanoriškam nuskurdinimui, ego neigimo filosofija tarnauja tik valdantiesiems, nepageidaujantiems masinio nepasitenkinimo. Bet tiems, kurie naudojasi bet kuria galimybe pagerinti savo materialinei padėčiai, tos religinio mąstymo formos pasirinkimas, be abejo, atrodo tiesiog kvailystė! 

Visos dvasinio pobūdžio religijos išgalvotos žmogaus. 

Užtat, nuvarytas fronte į pamaldas, aš dažnai girdėjau maldas už mūsų ginklo pergalę. Kaip manote, ar Kristus būtų meldęsis, kad galilėjiečiai nugalėtų filistinus? 

- Nemenkinkite bažnyčios išminties! Ji - vienintelė diktatūra, nenuversta du tūkstančius metų. 

Tik jūs vieni galite suteikti žmogui amžiną palaimą! Jūs vieni valdote dangų! Niekas negali atleisti nuodėmių, tiktai jūs! Jūs esate diktatūra! Kaip jūs galite būti tolerantiški?
- Mums to ir nereikia. Mes žinome tiesą.
- Aišku, - sakau, rodydamas į apšviestus langus. - Štai ji! Paguoda bijantiems gyvenimo. Nebegalvok; aš viską žinau už tave! Žadėdami dangų ir baugindami pragaru, jūs žaidžiate primityviausiais žmonių jausmais, - bet ką tas žaidimas turi bendra su tiesa, tąja mūsų smegenų Fata Morgana? 

Jis paskelbė savo žodį Jokūbui,
savo įstatus ir įsakus Izraeliui.
To jis nepadarė jokiai kitai tautai, –
jo įsakų jos nežino.
Šlovinkite VIEŠPATĮ!
(147:19-20)  

Nuostabūs tavo įsakai;
užtat jų laikausi.
Tavo žodžių aiškinimas apšviečia,
pamoko įžvalgos net neišmanėlius.
(119:129-130) 

 Rouzvoteris atsakė skaitąs Kilgoro Trauto "Kosminę Evangeliją". Tai apysaka apie ateivį iš kosmoso, iš išvaizdos, beja, labai panašų į tralfamadorą. Tasai ateivis iš kosmoso ėmėsi nuodugniai sudijuoti krikščionybę, norėdamas sužinoti, kodėl krikščionys taip linkę į žiaurumą. Jis priėjo išvadą, kad iš dalies dėl to kaltas Naujojo Testamento rašytojų nerūpestingumas. Jo supratimu, Evangelijų paskirtis, be kita ko, - mokyti žmones būti gailestingus, net ir patiems didžiausiems menkystoms.
 Tačiau faktiškai Evangelijos moko štai ko: "Prieš ką nuduobdamas, gerai įsitikink, ar jis neturi stipraus užnugario". Nieko nepadarysi. 

[*Kilgoras Trautas - rašytojas fantastas, išgalvotas K. Voneguto personažas.]

Nėr prievartos religijoj. Jau aiškiai atsiskyrė teisus kelias nuo paklydimo. kas nesilaiko stabmeldystės ir tiki į Alachą [vienas iš vienintelio Dievo vardų], tas įsitvėrė į atramą tvirtą, kuri jau nesuluš. Iš tikro, Alachas - girdintis, išmanantis!
(2:256) 

Iš tiesų, tie, kurie įtikėjo, ir tie, kurie atsivertė į judaizmą, ir krikščionys, ir sabiečiai, kurie įtikėjo Alachą ir Paskutiniąją Dieną ir darė gera, - jiems jų atlygis pas jų Viešpatį, niekas jiems negresia, ir nebus nusiminę!
(2:62)