Nusikaltimai

... nusikalstamumas plinta kartu su mokslo, bent tam tikro, plėtra ... 

Veltui nusikaltėliai, piktadariai, nedėkingieji, pagaliau bejausmiai gamtai, menki ir neverti dienos šviesos tironai džiaugiasi savo barbariškumu; ateina ramybės ir susimąstymo akimirkos, kai prabyla kerštinga sąžinė ir, atsigręžusi į juos pačius, pasmerkia juos vos ne nuolatinėms kančioms. Kas kankina žmones, tas kankina save; jo kančios tolygios padarytoms skriaudoms. 

Nenoriu tuo pasakyti, kad visi nusikaltėliai baudžiami neteisingai; aš tiktai manau, kad tuos, kurių valia išsigimusi, o sąmonė aptemusi, pakankamai nubaudžia sąžinė, kai jie atsitoki; drįstu teigti, nuo tokio sąžinės graužimo gamta, mano manymu, turėtų apsaugoti tuos nelaiminguosius, kurie nusikalto iš lemtingos būtinybės. 

Utopiečiai ne tik bausmėmis atgraso žmones nuo piktų darbų, bet kviečia juos į dorybę, rodydami ir garbingus poelgius. 

... nėra ir tokios bausmės, kuri atgrasintų nuo plėšimų neturinčius kito būdo pragyventi ... gera dalis žmonių šiame pasaulyje, matyt, elgiasi, kaip blogi auklėtojai, kurie mieliau mokinius plaka, negu moko. Iš tikrųjų, vagiui yra skiriamos sunkios ir baisos kankynės, o daug geriau reikėjo pasirūpinti, kad jis turėtų šiokių tokių išteklių pragyvenimui, kad niekam nebūtų tokios žiaurios būtinybės iš pradžių vogti, o vėliau žūti. 

... geriausieji žmonės - labai stiprios dvasios, puikiausiai atliekantys viską, ko tik imtųsi, - įgiję išsilavinimą ir būtinų žinių, būna puikūs ir atneša daug naudos, nes atlieka daugybę puikių žygių, o be išsilavinimo ir mokslo būna kenksmingi piktadariai. Nesugebėdami suprasti, kas tinka ir kas netinka daryti, dažnai imasi blogų darbų; jų neįmanoma sulaikyti ar nukreipti nuo blogio, nes būna dideli ir stiprūs, todėl pridaro daugybę didžiausių piktadarybių. 

Aš esu įsitikinęs, kad jei visi žmonės gyventų taip paprastai, kaip aš gyvenau, vagystės ir plėšimai būtų nežinomi dalykai. Jie pasitaiko tik ten, kur vieni turi daugiau, nei reikia, o kiti neturi to, kas būtina. 

Bet visi nepaprastai drąsūs nusikalstami darbai dažniausiai labai gerai pavyksta. 

Visi šitie trėmimai į darbus, o anksčiau dar ir kūno bausmės, nieko nepataiso, bet, svarbiausia, beveik nė vieno nusikaltėlio ir neatgraso, ir nusikaltimų skaičius ne tik nemažėja, bet juo toliau, juo didėja. Juk turite su tuo sutikti. Ir, vadinasi, išeina, kad visuomenės negalima apsaugoti, nes kad ir amputuojamas mechaniškai pavojingas jos narys ir ištremiamas toli, kad nė akys jo nematytų, jo vietoje tučtuojau atsiranda kitas nusikaltėlis, galbūt ir du kiti. Jei kas tikrai saugo visuomenę netgi mūsų metu ir netgi patį nusikaltėlį pataiso ir padeda jam tapti kitu žmogumi, tai ir vien tiktai ... sąžinės balsas. 

Nusikaltimai išimtinai daromi žemesnių sluoksnių. Aš nė trupučio nesmerkiu tų žmonių. Manyčiau, kad nusikaltimas jiems tas pat, kas mums menas - tiktai būdas sužadinti nepaprastus pojūčius.