Veltui nusikaltėliai, piktadariai, nedėkingieji, pagaliau bejausmiai gamtai, menki ir neverti dienos šviesos tironai džiaugiasi savo barbariškumu; ateina ramybės ir susimąstymo akimirkos, kai prabyla kerštinga sąžinė ir, atsigręžusi į juos pačius, pasmerkia juos vos ne nuolatinėms kančioms. Kas kankina žmones, tas kankina save; jo kančios tolygios padarytoms skriaudoms.