Nusikaltimai

Aš esu įsitikinęs, kad jei visi žmonės gyventų taip paprastai, kaip aš gyvenau, vagystės ir plėšimai būtų nežinomi dalykai. Jie pasitaiko tik ten, kur vieni turi daugiau, nei reikia, o kiti neturi to, kas būtina. 

Bet visi nepaprastai drąsūs nusikalstami darbai dažniausiai labai gerai pavyksta. 

Visi šitie trėmimai į darbus, o anksčiau dar ir kūno bausmės, nieko nepataiso, bet, svarbiausia, beveik nė vieno nusikaltėlio ir neatgraso, ir nusikaltimų skaičius ne tik nemažėja, bet juo toliau, juo didėja. Juk turite su tuo sutikti. Ir, vadinasi, išeina, kad visuomenės negalima apsaugoti, nes kad ir amputuojamas mechaniškai pavojingas jos narys ir ištremiamas toli, kad nė akys jo nematytų, jo vietoje tučtuojau atsiranda kitas nusikaltėlis, galbūt ir du kiti. Jei kas tikrai saugo visuomenę netgi mūsų metu ir netgi patį nusikaltėlį pataiso ir padeda jam tapti kitu žmogumi, tai ir vien tiktai ... sąžinės balsas. 

Nusikaltimai išimtinai daromi žemesnių sluoksnių. Aš nė trupučio nesmerkiu tų žmonių. Manyčiau, kad nusikaltimas jiems tas pat, kas mums menas - tiktai būdas sužadinti nepaprastus pojūčius. 

Taip jau yra: piktadarys gali būti saugus, bet ramus negali būti. 

Nedorėliai pasidarome todėl, kad niekas neatsigręžia atgal ir neapžvelgia praleisto gyvenimo. 

Vargas tau, niokotojau,
kad pats nebuvai nuniokotas!
Tau, klastingasis išdavike,
kad pats nebuvai klastos auka!
Kai užbaigsi niokoti, būsi pats nuniokotas,
kai pailsi klastauti, pats tapsi klastos auka.
(33:1) 

... meilė uždengia visas kaltes.
(10:12)  

Kas pro pirštus žiūri į kaltę, padaro skausmo, o žmogus, kuris atvirai išbara, skleidžia ramybę.
(10:10)  

... visi nepasiekę tikslo nusikaltimai laikytini įvykdytais.