Netektys

... pats geriausias pašnekovas netekusiajam – tai suprantantis žmogus, kuris neskuba raminti, nevertina įvykių ir jausmų, nedalina patarimų, o subtiliai dalyvaudamas ir palaikydamas padeda netekusiajam išsipasakoti, ir pačiam pamažu susivokti netekties situacijoje. Toks palaikantis kontaktas padeda netekusiajam pačiam palaipsniui atrasti ieškomas ir jam svarbias prasmes, užbaigti santykius su tuo, kuris mirė.

Vienas iš patarimų – būdami šalia netekusiojo, bandykite mažiau galvoti apie save – ar vietoje bus jūsų dėmesys, užuojauta ar susirūpinimas, ar neįžeisite netekusiojo, ar neįskaudinsite primindami apie netektį? Nuoširdūs ir tikri supratimo ir palaikymo jausmai ir žodžiai, net jei jiems trūksta sklandumo, netekties situacijoje visuomet laiku ir vietoje.

... visų psichoterapijos sistemų pagalbos esmė netekčių atvejais – padėti netekusiajam suvokti ir išreikšti netektį lydinčius jausmus – sielvartą, liūdesį, dvasinį skausmą.

Išgyventos savo ir kitų netektys leidžia pažiūrėti į jas iš šalies, iš didesnio nuotolio ir tikint, kad kiekviena išgyventa ir įveikta netektis, skaudžiai užbrėždama ir susiaurindama vienas ribas, praplatina kitas – atveria gilius jausmus, naują matymą, supratimą ir įžvalgas apie gyvenimą, jo vertę ir prasmę.

Kai susiduri su netektim, veltui stengiesi atgauti tai, kas jau liko praeityje. Verčiau pasinaudoti didele atvira erdve ir užpildyti ją kuo nors nauju.  Teoriškai kiekvienas praradimas yra naudingas; praktiškai, kaip tik tada mes imame kvestiomuoti Dievo buvimą ir savęs klausiame: ar aš šito nusipelniau?

Kas [vaitoja dėl mirusio], tas vaitoja, kad tasai buvo žmogus. Visus mus sieja ta pati sąlyga: kas gimė, tas ir mirs. Tik laikas skirtingas, o baigtis - ta pati.  

... netekties skausmas niekada negali būti įveiktas kerštu. 

 Žmogui, praradusiam tai, kas jam įprasta, atrodo, kad prarasta viskas.

... išplėšiama tik iš geidžiančio pasilaikyti sau.

Praradimas yra ne kas kita, kaip pasikeitimas.