Žmogžudystė

Ji nusprendė atlikti išpažintį ir tuo tikslu atėjo pas mane. Ji buvo žudikė, tačiau svarbiausia – ji nužudė pati save. Kas įvykdo panašų nusikaltimą, sunaikina savo sielą. Žudikas visada nuteisia pats save. Jei kas nors įvykdo nusikaltimą ir yra pagaunamas, teismas jį nubaudžia. Jei kas nusikalsta slapta, nesuvokdamas savo poelgio moralinio blogio ir lieka neišaiškintas, bausmė vis tiek gali jį pasiekti, kaip parodė šis atvejis. Nusikaltimas galiausiai išplaukia į dienos šviesą. Kartais atrodo, lyg gyvūnai ir augalai apie tai „žinotų“. 

Žudikas kaltas tik tada, jei sutinka gyventi po to, kai nužudo ... 

- Kiekvienas kartkartėmis ką nors išgelbsti, - sako Georgas. - Taip pat, kaip ir ką nors nužudo. Nė pats to nežinodamas. 

Kodėl taikos metu mes pribaigiame ligotą šunį, bet nenumariname vaitojančio žmogaus? O beprasmiškuose karuose žudome milijonus. 

Žmogus, vejamas dėl krauj kaltės, bėgs iki kapo;
tenepadeda jam niekas.
(28:17)  

„Bet jei kas nors taip smogia kitam geležiniu daiktu, kad tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. Arba jei kas nors smogia kitam akmeniniu įrankiu, nuo ko gali mirti, ir tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. Arba jei kas nors smogia kitam mediniu ginklu, nuo ko gali mirti, ir tas žmogus miršta, jis yra žmogžudys. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. Jį sutikęs, keršytojas už kraują nubaus žmogžudį mirtimi. Panašiai jei kas parstumia kitą iš pykčio ar jei kas patykojęs sviedžia ką nors į kitą ir ištinka mirtis, ar jei kas, būdamas nesantaikoje, smogia kitam ranka ir ištinka mirtis, užgavėjas turi būti nubaustas mirtimi. Jis yra žmogžudys. Jį sutikęs, keršytojas už kraują nubaus mirtimi.
Bet jei kas kitą pastumia staiga, nebūdamas nesantaikoje, ar jei kas netykodamas sviedžia kokį daiktą, ar jei kas, mesdamas akmenį, nuo ko gali mirti, netyčiomis pataiko į žmogų ir ištinka mirtis, – nors jis nebuvo jo priešas ir nenorėjo jo užgauti, – tuomet bendrija turės išspręsti bylą tarp užmušėjo ir keršytojo už kraują pagal šiuos įsakus. Bendrija turi išgelbėti užmušėją iš keršytojo už kraują rankų ir turi sugrąžinti jį į prieglaudos miestą, į kurį jis buvo nubėgęs. Užmušėjas turi jame gyventi iki vyriausiojo kunigo, patepto aliejumi, mirties. Bet jei užmušėjas išeitų savo noru bet kada iš prieglaudos miesto, į kurį buvo nubėgęs, o keršytojas už kraują, atradęs jį už prieglaudos miesto ribų, užmuštų, jam nebūtų kraujo kaltės. Užmušėjas turi išbūti prieglaudos mieste lig vyriausiojo kunigo mirties. Tik po vyriausiojo kunigo mirties užmušėjas gali grįžti namo.
Tokie bus jums įstatai ir įsakai per visas jūsų kartas ir visose jūsų gyvenvietėse.
Jei kas užmuša žmogų, gali būti nubaustas mirtimi tik liudytojų parodymu. Vieno liudytojo parodymo neužtenka nubausti žmogui mirtimi. Be to, neimsite išpirkos už gyvybę žmogžudžio, nuteisto mirties bausme. Žmogžudys turi būti nubaustas mirtimi. Neimsite išpirkos nei už nubėgusįjį į prieglaudos miestą, duodantį galimybę bėgliui sugrįžti gyventi kur nors krašte prieš vyriausiojo kunigo mirtį. Nesuterškite krašto, kuriame gyvenate. Kadangi kraujo išliejimas suteršia kraštą, permaldavimą už kraštą dėl jame išlieto kraujo galima atlikti tik krauju to, kuris išliejo kraują. Neišniekinkite krašto, kuriame jūs gyvenate, kur ir aš pats esu, nes aš, VIEŠPATS, esu tarp izraeliečių“.
(35:16-34) 

Dėl šios priežasties nurodėme Izraelio sūnums: kas nužudė sielą ne už sielą arba ne už gadinimą žemėje, tasai tarsi būtų nužudęs visus žmones. O kas ją atgaivino, tasai tarsi būtų atgaivinęs visus žmones.
(5:32)