Mirtis

... mintis apie tai, kad mūsų egzistencija liausis, arba ateis laikas, kada mūsų nebus, protingai mąstant neturėtų jaudinti daugiau už mintį, kas būtų, jei mūsų išvis niekada nebūtų buvę.

(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 109p.)

Balsuoti:

Dabar 4.60/5
1
2
3
4
5

4.6 (5)

Komentarai (0)

Kam atrodo, kad jo būtis apsiriboja dabartiniu gyvenimu, laiko save gyvybę turinčiu nieku, nes ir prieš trisdešimt metų jis buvo niekas, ir po trisdešimties vėl yra niekas [...] Žmogus yra kažkas kita nei gyvybę gavęs niekas...

(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 112p.)

Balsuoti:

Dabar 4.80/5
1
2
3
4
5

4.8 (5)

Komentarai (0)

Po mirties būsi tas, kas buvai prieš gimimą.

(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 108p.)

Balsuoti:

Dabar 5.00/5
1
2
3
4
5

5.0 (5)

Komentarai (2)

Nesvarbu, kas tu būsi po mirties, nors ir niekas, tau ta būsena bus lygiai tokia pat
natūrali ir tinkama, kaip dabar yra tavoji individuali organinė būtis...

(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 109p.)

Balsuoti:

Dabar 5.00/5
1
2
3
4
5

5.0 (2)

Komentarai (0)

Ta būtis, kuri individui mirštant lieka neliesta, nėra įforminta laike ir erdvėje, tačiau
visa, kas realu, mums iškyla laike ir erdvėje, todėl mirtis mums atrodo kaip sunaikinimas“.

(Šopenhaueris, Artūras. Parerga ir paralipomena. Vilnius: Pradai. 2001, 111p.)

Balsuoti:

Dabar 5.00/5
1
2
3
4
5

5.0 (3)

Komentarai (0)

Greitai mus visus užklos žemė. Paskui ir ji pasikeis, ir tai, kas atsiras iš jos, amžinai keisis. Ir kai pagalvoji apie tų pasikeitimų bei virsmų amžiną bangavimą ir spartą, imi niekinti visa, kas mirtinga.

(Markas Aurelijus. Sau pačiam. Vilnius: Alma littera. 2005, 129p.)

Balsuoti: