... žmonės siekia garbės norėdami įsitikinti, kad jie patys yra verti.

Svarbiausias veiksnys, sąlygojantis frustracijos dažnumą ir intensyvumą, yra asmens charakteris. Pavyzdžiui, labai godus žmogus piktai reaguos negavęs tiek, kiek nori, maisto, o šykštus - kai nepatenkinamas jo noras nusipirkti ką nors pigiai; savimyla jaučia frustraciją, nesulaukęs pagyrimo ir pripažinimo, kurio tikėjosi. Asmens charakteris nulemia pirmiausia tai, dėl ko jis jaučia frustraciją, o antroje vietoje yra jo reakcijos į frustraciją intensyvumas.

Fanatizmas yra užslopintos abejonės požymis.

... kažkas krusteli mano sąmonės kertelėje. Prabusk, tarytum girdžiu sakant. Aš vis dar čia. Prabusk ir pagalvok apie tai. Susimąstyk, kodėl aš vis dar čia.

Atmindamas, kad esi visumos dalis, būsi patenkintas viskuo, kas tau atsitinka.

Egzistavimą verta pasirinkti todėl, kad mes sąmoningai jaučiame savo pačių vertingumą, o toks jutimas yra savaime malonus.

... egzistavimą visi laiko vertingu dalyku ir myli.

Sekmadienį, kai apmiršta savaitės darbo tempas, iškart atsiskleidžia, kokia skurdi prasmės požiūriu didmiesčių kasdienybė. Apskritai susidaro įspūdis, kad tas tempas būtinas žmogui, nematančiam gyvenime jokio tikslo, todėl besistengiančiam kuo greičiau skuosti gyvenimo keliu, kad tik nepastebėtų jo netikslingumo. Antra vertus, jo pastangos pabėgti nuo savęs bevaisės, nes sekmadienį, kai ištisą parą neįmanoma aktyviai bėgti, jis vėl kaktomuša susiduria su savo egzistencijos netikslingumu, turinio stoka, beprasmybe.

Naminis gyvūnas nežino, kokiu tikslu žmogus jį prisijaukino. Kaipgi žmogus galėtų žinoti, koks "galutinis" jo gyvenimo "tikslas", kokia pasaulio kaip visumos "antprasmė"?

Kaip į žvaigždės [mirgėjimą], giedravalkį, žibinto liepsną, iliuziją ar rasą, burbulą vandens, sapną, žaibą ar debesį žiūrėkite į reiškinius visus.

"Deimantinė sūtra"

(*giedravalkis - akies lęšiuko drumstis, katarakta.)