Bendravimas

Neišklausęs neduok atsakymo,
nenutrauk kito pusiau žodžio.
(11:8) 

Neatverk savo širdies kiekvienam;
nenuvyk nuo savęs laimės.
(8:19) 

Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės. Nekeršysi ir nebūsi nusistatęs prieš savo tautiečius, bet mylėsi savo artimą kaip save patį: aš esu VIEŠPATS.
(19:17-18)
 

Jeigu mes kitiems rodysime neapykantą, abejojimą, pavydą, nepasitikėjimą, tai tokią nuotaiką juose ir sužadinsime. O jei į kitą švariomis bei kilniomis akimis žvelgsime, tai paskatinsime jį kilnius pradus puoselėti. 

- Kam jums revolveris? - pasidomi jaunuolis.
- Jis man padeda pasitikėti žmonėmis, - atsako anglas.

Kelios iškreipiančios prizmės kliudo suvokti kitą žmogų ... Pirma kliūtis skiria vaizdinį nuo kalbos. Mes mąstome vaizdiniais, tačiau bendraudami vaizdinį turime paversti mintim, o mintį kalba ... Dar viena priežastis, kodėl negalime visiškai pažinti kitų, yra ta, kad mes ne viską atskleidžiame ... Trečioji kliūtis pažinti kitą slypi pačiame pažįstančiame. Pasakotojo minčių eigą, perduotą kalba, jis vėl turi paversti vaizdiniu - raštmenimis, kuriuos geba skaityti protas. Visiškai neįtikima, kad klausytojo vaizdinys sutaps su kalbėtojo minčių vaizdiniais. 

Visada atidžiai įsiklausau į pirmąsias frazes. Dažnai jos tiesiog neįtikėtinai tiksliai išpranašauja, kokie santykiai užsimegs ... 

Kai nebelieka tapatinimosi su proto užimama pozicija, prasideda tikras bendravimas. 

Kai klausotės kito žmogaus, klausykitės ne vien tik protu, klausykitės visu savo kūnu ... Daugelis žmonių nežino, kaip reikia klausytis, nes didžiąją dalį jų dėmesio užvaldęs mąstymas. Taigi jie daugiau dėmesio skiria savo mintims, nei tam, ką sako pašnekovas, ir nė kruopelės neskiria tam, kas iš tiesų vyksta: kalbančiojo Esačiai, slypinčiai už žodžių ir mąstymo. Žinoma, kito žmogaus Esatį įmanoma pajusti tik per savąją. 

... storžieviškas manieras gali sau leisti tik tas, kas turi storą piniginę.