Vadovavimas

Tada, kai siekiama tikslų kilnių,
Pakanka vieno proto tūkstančiui delnų. 

Valdovų švelnumas dažnai tėra tik tam tikra politika įsigyti liaudies prieraišumui. 

Jei vietose, kur žmonės pripažįsta tavo valdžią, vengsi neteisybės, niekingus žmones laikysi atokiau, mylėsi išmintinguosius, tavo provincijos valdžia taps dar teisingesnė, o tu pats būsi geriausias ir ištikimiausias savo pono tarnas.  

Virvės vardas

Keliu ėjo berniukas, o jam iš paskos bidzeno avis.
- Nesistebiu, kad avis nuo tavęs visiškai neatsilieka, tarė jam vienas dervišas: - juk jai apie kaklą aprišta virvė.
Berniukas nusijuokė ir atrišo virvę. Šokinėdama iš džiaugsmo avis nubėgo, o berniukas patraukė savais keliais. Avis tai pamačiusi grįžo prie šeimininko ir neatsilikdama nusekė jam iš paskos.
Berniūkštis nusišypsojo ir davė jai saują miežių.
- Tu buvai teisus, išminčiau, - tarė jis, - bet, kaip matai, šios virvės vardas - gerumas. 

Taigi liaudies vaizduotę jaudina ne patys įvykiai, bet jų pateikimo būdas. Įvykis yra dingstis, jei galima taip pasakyti, sukurti patrauklų, protą pavergiantį vaizdinį. Menas, sužadinantis minios vaizduotę, - tai minios valdymo menas. 

Kai valdovas laikosi elgesio normų ir padorumo taisyklių, žmones lengva valdyti. 

Vadovauti žmonėms - tai rodyti drąsą, kuri verčia juos elgtis teisingai. 

Mat jėga priversti žmonės jaučiasi tarytum būtų apiplėšti ir ima neapkęsti, o įtikintieji prisiriša, tarsi būtų pamaloninti. Todėl išmintingas žmogus prievartos nenaudos, jos griebsis tik tas, kuris turi daug jėgos ir maža proto. Be to, prievarčiam žmogui visada dar reikia sąjungininkų (ir nemažai!); o sugebantis įtikinti nereikalingas nė vieno bendrininko: jis žino, kad įtikinti pajėgs ir vienas pats. Jam mažiausiai paranku žudyti - juk kas žudys žmogų, jei, palikęs gyvą bei įtikinęs, galės pasinaudoti juo kaip panorės?