Sektos

Daug metų užsiiminėjau magija, alchemija, slaptaisiais mokslais ir juos tyrinėjau; mane žavėjo mintis, kad žmonių būrelis įgijo neapsakomą galią, bet ja nieku gyvu negali pasidalyti su likusia žmonijos dalimi, nes būtų pernelyg rizikinga leisti šiai galiai patekti nepatyrusiųjų žinion. Dalyvavau slaptuose sambūriuose, turėjau ryšių su egzotiškomis sektomis, pirkau brangiausias knygas, kurios šiaip rinkoje neparduodamos, daugybę laiko skyriau ritualams ir maldoms. Ėjau iš vienos grupės ar brolijos į kitą, tvirtai tikėdamas sutikti ten būtybę, pagaliau atskleisiančią man nematomo pasaulio paslaptis, ir visuomet nusivildavau supratęs, kad dauguma šių žmonių, nors ir gerų ketinimų vedami, tiesiog seka viena ar kita dogma, dažniausiai virsdami fanatikais kaip tik dėl to, kad fanatizmas - vienintelė išeitis atsikratyti abejonių, nepaliaujamai kylančių žmogaus sielos gelmėse.  

Asmeninis pažeidžiamumas verbuojant į neįprastus gyvenimo kelius sukėlė didžiulį domesį kultinėms įtakoms (Bromley & Shupe, 1979; Singer, 1979). Į tariamus religinius kultus ir griežtai valdomas bendruomenes dažniausiai verbuojami paaugliai ir jauni žmonės, kurie jaučiasi vieniši ir prislėgti, kuriems gyvenimas atrodo beprasmis ir kuriems trūksta karjeros įgūdžių, kuriais remdamiesi galėtų organizuoti savo gyvenimus. Kultai siūlo neatidėliotiną draugystę, pasaulėžiūrą, kuri būčiai suteikia prasmę, ir bendruomenės režimą, sutvarkantį kasdienes veiklas. Jaunuoliams, kurie gyvena nelaimingą ir tuščią gyvenimą, kultų siūlymai gali atrodyti itin patrauklūs ... individai įsitraukia į grupes, kai gauna didelį socialinį apdovanojimą, ir nutolsta nuo jų, jeigu apdovanojimas yra mažas (Bear & Wolf, 1970).  

Aš turiu kolegų kuriems būtent taip ir nutiko. Jie nesugebėjo atsilaikyti prieš pacientų kolektyvinės pasąmonės atakas, kuri karts po karto juose projektuodavo išgelbėtojo ir religinio tikėjimo simbolį. Pacientas imdavo tikėti tuo, kad analitikas turi paslaptingų žinių, „raktą“, pamestą bažnyčios, kurio dėka gali atsiverti didi išlaisvinanti tiesa. Jie pasiduodavo šiai gundančiai vilionei. Jie sutapatino save su archetipu, jie rado savo kredo, jiems reikėjo mokinių kurie jais tikėtų.