Socialiniai minties ir veiksmo pagrindai
Asmeninis pažeidžiamumas verbuojant į neįprastus gyvenimo kelius sukėlė didžiulį domesį kultinėms įtakoms (Bromley & Shupe, 1979; Singer, 1979). Į tariamus religinius kultus ir griežtai valdomas bendruomenes dažniausiai verbuojami paaugliai ir jauni žmonės, kurie jaučiasi vieniši ir prislėgti, kuriems gyvenimas atrodo beprasmis ir kuriems trūksta karjeros įgūdžių, kuriais remdamiesi galėtų organizuoti savo gyvenimus. Kultai siūlo neatidėliotiną draugystę, pasaulėžiūrą, kuri būčiai suteikia prasmę, ir bendruomenės režimą, sutvarkantį kasdienes veiklas. Jaunuoliams, kurie gyvena nelaimingą ir tuščią gyvenimą, kultų siūlymai gali atrodyti itin patrauklūs ... individai įsitraukia į grupes, kai gauna didelį socialinį apdovanojimą, ir nutolsta nuo jų, jeigu apdovanojimas yra mažas (Bear & Wolf, 1970).
(Bandura, Albert. Socialiniai minties ir veiksmo pagrindai. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. 2009, 76p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nuostolingos savitarpio sistemos
Šeimose, kuriose trūksta teigiamo savitarpiškumo, šeimos nariai išmoksta vienas kitą kontroliuoti elgesiu, kuris juos skaudina ...
Netyčinės agresyvios vaikų elgsenos pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip keičiasi tarpusavyje susijusios įtakos, esant sėkmingam atgaliniam ryšiui (Patterson, 1976). Į nedidelius vaikų prašymus dažnai neatsižvelgiama, kadangi tėvams nerūpi arba jie būna užsiėmę kitais reikalais. Jeigu tolesni dėmesio prašymai lieka neapdovanoti, vaikai paprastai sustiprina elgesį, iki jis tampa tėvams atgrasus. Šiame sąveikos etape vaikas stengiasi primesti prievartos kontrolę tėvams. Galų gale tėtis ar mama priversti nutraukti atgrasų elgesį, rūpindamiesi vaiku, o tai savo ruožtu, apdovanoja elgesį. Taip vaikas primeta prievartos įtaką tėvams, o tėvų reakcijos netikslingai moko vaiką prievartos būdų. Kadangi vaikas sulaukia tėvų dėmesio, o tėvai - laikinos ramybės, abiejų dalyvių elgesys yra pastiprinamas, nors galutinis rezultatas netenkina nė vieno iš jų ...
Atgrasios savitarpio sistemos gali būti verčiamos naudingesnėmis mažinant prievartos elgesio sėkmę, plėtojant konstruktyvius būdus kitų atidumui užtikrinti ir didinant teigiamo savitarpiškumo lygmenį (Patterson & Reid, 1973; Weinrott, Bauske, & Patterson, 1979).
Šeimose, kuriose trūksta teigiamo savitarpiškumo, šeimos nariai išmoksta vienas kitą kontroliuoti elgesiu, kuris juos skaudina ...
Netyčinės agresyvios vaikų elgsenos pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip keičiasi tarpusavyje susijusios įtakos, esant sėkmingam atgaliniam ryšiui (Patterson, 1976). Į nedidelius vaikų prašymus dažnai neatsižvelgiama, kadangi tėvams nerūpi arba jie būna užsiėmę kitais reikalais. Jeigu tolesni dėmesio prašymai lieka neapdovanoti, vaikai paprastai sustiprina elgesį, iki jis tampa tėvams atgrasus. Šiame sąveikos etape vaikas stengiasi primesti prievartos kontrolę tėvams. Galų gale tėtis ar mama priversti nutraukti atgrasų elgesį, rūpindamiesi vaiku, o tai savo ruožtu, apdovanoja elgesį. Taip vaikas primeta prievartos įtaką tėvams, o tėvų reakcijos netikslingai moko vaiką prievartos būdų. Kadangi vaikas sulaukia tėvų dėmesio, o tėvai - laikinos ramybės, abiejų dalyvių elgesys yra pastiprinamas, nors galutinis rezultatas netenkina nė vieno iš jų ...
Atgrasios savitarpio sistemos gali būti verčiamos naudingesnėmis mažinant prievartos elgesio sėkmę, plėtojant konstruktyvius būdus kitų atidumui užtikrinti ir didinant teigiamo savitarpiškumo lygmenį (Patterson & Reid, 1973; Weinrott, Bauske, & Patterson, 1979).
(Bandura, Albert. Socialiniai minties ir veiksmo pagrindai. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. 2009, 66-67p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tvirtinti, kad psichika kuria tikrovę arba kad žmonės sielvartauja ne tik dėl to, kas jiems nutinka, bet ir dėl savo požiūrių į tai, reikštų nepaisyti, kad aplinkos veiksniai iš dalies lemia žmonių suvokimą ir mąstymą ... Bus sunku įtikinti tėvus, kurie ką tik neteko vaiko nelaimingo atsitikimo metu, kad jie giliai sielvartauja ne dėl mirties, o dėl to, kaip ją vertina. Taip pat neįtikinsime vyresnio amžiaus žmonių, nerandančių gerai apmokamo darbo, kad galėtų aprūpinti savo šeimas ir apsiginti nuo mokesčių rinkėjų ir antstolių, kad didžiausias jų kančios šaltinis yra suvokiniai, o ne socialinė tikrovė. Žmogaus būklė labiau gerėja keičiant žalingas aplinkybes ir asmenines perspektyvas, o ne mėginant pakeisti asmeninius požiūrius, nepaisant pačių aplinkybių, kurios juos puoselėja.
(Bandura, Albert. Socialiniai minties ir veiksmo pagrindai. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. 2009, 54-55p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visiškai nestebina, kad vidines įžvalgas nedažnai lydi elgesio pokyčiai. Lengviau pakeisti žmonių įsitikinimus apie jų elgesio priežastis nei elgesį. Pavyzdžiui, alkoholikus galima daug lengviau įtikinti, kad jie geria dėl įsitvirtinusios oralinės priklausomybės, nei priklabinti nustoti gerti.
(Bandura, Albert. Socialiniai minties ir veiksmo pagrindai. Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. 2009, 23p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |