Nuostolingos savitarpio sistemos

Šeimose, kuriose trūksta teigiamo savitarpiškumo, šeimos nariai išmoksta vienas kitą kontroliuoti elgesiu, kuris juos skaudina ...
Netyčinės agresyvios vaikų elgsenos pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip keičiasi tarpusavyje susijusios įtakos, esant sėkmingam atgaliniam ryšiui (Patterson, 1976). Į nedidelius vaikų prašymus dažnai neatsižvelgiama, kadangi tėvams nerūpi arba jie būna užsiėmę kitais reikalais. Jeigu tolesni dėmesio prašymai lieka neapdovanoti, vaikai paprastai sustiprina elgesį, iki jis tampa tėvams atgrasus. Šiame sąveikos etape vaikas stengiasi primesti prievartos kontrolę tėvams. Galų gale tėtis ar mama priversti nutraukti atgrasų elgesį, rūpindamiesi vaiku, o tai savo ruožtu, apdovanoja elgesį. Taip vaikas primeta prievartos įtaką tėvams, o tėvų reakcijos netikslingai moko vaiką prievartos būdų. Kadangi vaikas sulaukia tėvų dėmesio, o tėvai - laikinos ramybės, abiejų dalyvių elgesys yra pastiprinamas, nors galutinis rezultatas netenkina nė vieno iš jų ...
Atgrasios savitarpio sistemos gali būti verčiamos naudingesnėmis mažinant prievartos elgesio sėkmę, plėtojant konstruktyvius būdus kitų atidumui užtikrinti ir didinant teigiamo savitarpiškumo lygmenį (Patterson & Reid, 1973; Weinrott, Bauske, & Patterson, 1979).