Pagalba

[N]elaukta pagalba dvigubai vertesnė. 

Padėti kitam žmogui mus gali skatinti kelios asmenybės savybės. Visų pirma tai empatija - kaip žmogaus gebėjimas įsijausti į kito žmogaus emocinę būseną ir pažvelgti į situaciją to žmogaus akimis. 

Žmogaus reakcija į siūlomą pagalbą priklauso ir nuo jo savigarbos. Žemos savigarbos žmonės nejaučia jokio diskomforto, kai yra priklausmi ir kontroliuojami, todėl tokie žmonės yra pasiruošę priimti bet kokią pagalbą, kad tik patiems piršto judinti nereikėtų. Aukšta savigarba pasižymintys žmonės priima tik tokią pagalbą ir tik iš tokių šaltinių, kurie nemenkina jų orumo. 

Ar tu kada nors girdėjai apie Ninevijos žemės savininką, kuris suprato gyvulių kalbą? Aš nežinojau jos, nes tokių istorijų žmonės nemėgsta pasakoti prie bronzos liejiko žaizdro. Papasakosiu ją tau, nes turi žinoti, kad skolinimas ir skolinimasis yra kažkas daugiau negu aukso perėjimas iš vienų rankų į kitas.
Tas žmogus, galėjęs suprasti, ką vienas kitam sako gyvuliai, kiekvieną vakarą išsėlindavo į savo kiemą pasiklausyti jų kalbos. Vieną vakarą jis išgirdo, kaip jautis skundžiasi asilui savo dalia: „Aš triūsiu traukdamas plūgą nuo ryto iki nakties. Turiu plušėti, kad ir kokia karšta būtų diena, kad ir kaip pavargusios mano kojos, kad ir kaip nulinkęs kaklas. O tu — laisvalaikio būtybė. Uždengtas spalvinga antklode, tu nieko daugiau nedarai, kaip tik nešioji mūsų šeimininką, kur jis nori. Kai jis niekur nekeliauja, tu ilsiesi ir kiaurą dieną rupšnoji žalią žolę."
Asilas, nepaisant jo pavojingų kanopaičių, buvo draugiškas ir užjautė jautį. „Bičiuli, — atsakė jis, — tu labai sunkiai dirbi, ir aš palengvinsiu tau dalią. Aš pasakysiu, kaip gali gauti poilsio dieną. Kai ryte vergas ateis tave kinkyti j jungą, gulkis ant žemės ir gulėk tol, kol jis pasakys, jog sergi
bei negali dirbti."
Jautis paklausė asilo patarimo, ir kitą dieną vergas grįžęs pas ūkininką pasakė, kad jautis serga bei negalįs traukti jungo.
„Tada, - tarė savininkas, — pakinkyk arti asilą."
Visą tą dieną asilas, kuris tik norėjo padėti savo draugui, buvo priverstas dirbti jaučio darbą. Kai atėjo naktis ir jį iškinkė, jo širdis buvo pilna kartėlio, jo kojos linko iš nuovargio ir skaudėjo lanko nutrintą kaklą. Seimininkas įtykino į klojimą pasiklausyti. Pirmasis prabilo jautis: „Tu tikras draugas. Tavo išmintingas patarimas padėjo man džiaugtis poilsiu visą dieną." — „O aš, — atšovė asilas, - esu kaip daugelis kitų kvailių, kurie nori padėti draugui ir baigia tuo, kad patys atlieka už jį darbą. Toliau pats trauksi savąjį jungą, nes girdėjau šeimininką sakant vergui, kad jeigu vėl susirgsi, jis pasiusiąs atvesti mėsininką. Norėčiau kad taip ir būtų, nes esi tinginys." Daugiau jiedu nebesikalbėjo — taip ir baigėsi jų draugystė. 

... jei nori padėti draugui, daryk tai taip, kad jo naštos neužgultų tavo pečius. 

GERAŠIRDIS ŽMOGUS

Kartą žmogus įkrito į šulinį ir negalėjo iš jo išsikepurnėti.

Netoliese vaikštinėjantis geraširdis žmogelis jam tarė:
- Man iš tikrųjų tavęs labai gaila. Užjaučiu.
Socialinis darbuotojas pasakė:
- Logiška, kad anksčiau ar vėliau kas nors čia gaus galą.
Dievobaimingasis nusprendė:
- Tik blogiečiai krinta į šulinius. Mokslininkas apskaičiavo, kaip žmogus atsidūrė
šulinyje.
Politikas, priklausantis opozicijai, įsipareigojo pa­reikšti nepasitenkinimą vyriausybe.
Žurnalistas pažadėjo kitą sekmadienį išspausdinti žurnale poleminį straipsnį.
Praktiškas vyriškis pasiteiravo, ar dideli šulinyje mo­kesčiai. Liūdnuolis pasakė:
- Mano šulinys dar blogesnis.
Humoristas sukikeno:
- Išgerk kavos, ir nuotaika pasitaisys!
Optimistas tarė:
- Juk galėjo būti ir blogiau.
Pesimistas perspėjo:
- Įkrisi dar giliau.
Ir tik vienas žmogus pamatęs įkritusį, ištiesė ranką ir iš­traukė jį iš šulinio. 

... jei žmogus nepasiruošęs priimti, kad jo pasiūlytos pagalbos gali būti atsisakyta ir dėl to įsižeidžia, reiškia pagalbą jis pasiūlė galvodamas tik apie save, vedamas savo ambicijų ar poreikių, bet ne iš širdies norėdamas tik padėti kitam.

Pažįstu ne vieną žmogų, kuris stengiasi padėti kitiems tik tam, kad atsitolintų nuo savo bėdų.