Jeigu jautiesi esąs nelaimingas, nepatenkintas, liūdnas, tai gali būti tikras, kad tavo viduje kas nors netvarkoje. Kas nors netvarkoje tavo mintyse, judesiuose, veikime, pažiūrose į gyvenimą. Tu kaip nors pagadinai save ir netinkamai naudoji savo jėgas. 
Marden, Orison Swett
 


Citata

Citata

Ar tu kada nors girdėjai apie Ninevijos žemės savininką, kuris suprato gyvulių kalbą? Aš nežinojau jos, nes tokių istorijų žmonės nemėgsta pasakoti prie bronzos liejiko žaizdro. Papasakosiu ją tau, nes turi žinoti, kad skolinimas ir skolinimasis yra kažkas daugiau negu aukso perėjimas iš vienų rankų į kitas.
Tas žmogus, galėjęs suprasti, ką vienas kitam sako gyvuliai, kiekvieną vakarą išsėlindavo į savo kiemą pasiklausyti jų kalbos. Vieną vakarą jis išgirdo, kaip jautis skundžiasi asilui savo dalia: „Aš triūsiu traukdamas plūgą nuo ryto iki nakties. Turiu plušėti, kad ir kokia karšta būtų diena, kad ir kaip pavargusios mano kojos, kad ir kaip nulinkęs kaklas. O tu — laisvalaikio būtybė. Uždengtas spalvinga antklode, tu nieko daugiau nedarai, kaip tik nešioji mūsų šeimininką, kur jis nori. Kai jis niekur nekeliauja, tu ilsiesi ir kiaurą dieną rupšnoji žalią žolę."
Asilas, nepaisant jo pavojingų kanopaičių, buvo draugiškas ir užjautė jautį. „Bičiuli, — atsakė jis, — tu labai sunkiai dirbi, ir aš palengvinsiu tau dalią. Aš pasakysiu, kaip gali gauti poilsio dieną. Kai ryte vergas ateis tave kinkyti j jungą, gulkis ant žemės ir gulėk tol, kol jis pasakys, jog sergi
bei negali dirbti."
Jautis paklausė asilo patarimo, ir kitą dieną vergas grįžęs pas ūkininką pasakė, kad jautis serga bei negalįs traukti jungo.
„Tada, - tarė savininkas, — pakinkyk arti asilą."
Visą tą dieną asilas, kuris tik norėjo padėti savo draugui, buvo priverstas dirbti jaučio darbą. Kai atėjo naktis ir jį iškinkė, jo širdis buvo pilna kartėlio, jo kojos linko iš nuovargio ir skaudėjo lanko nutrintą kaklą. Seimininkas įtykino į klojimą pasiklausyti. Pirmasis prabilo jautis: „Tu tikras draugas. Tavo išmintingas patarimas padėjo man džiaugtis poilsiu visą dieną." — „O aš, — atšovė asilas, - esu kaip daugelis kitų kvailių, kurie nori padėti draugui ir baigia tuo, kad patys atlieka už jį darbą. Toliau pats trauksi savąjį jungą, nes girdėjau šeimininką sakant vergui, kad jeigu vėl susirgsi, jis pasiusiąs atvesti mėsininką. Norėčiau kad taip ir būtų, nes esi tinginys." Daugiau jiedu nebesikalbėjo — taip ir baigėsi jų draugystė. 

(Clason, George S.. Turtingiausias Babilono žmogus. Kaunas: Trigrama. 1998, 78-79p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)

Komentarai

Vardas:
Tekstas:
Įrašykite skaičius: