Krizė

Bankrutavo ir Čilė, ir Brazilija, ir Argentina, ir Indonezija, ir Filipinai, ir Pakistanas, ir Indija, ir Tailandas, ir Italija, ir Airija, ir Belgija, ir Turkija. Visos valstybės staiga atsidūrė "San Mateo" padėtyje, nebegalėjo už savo banknotus ir monetas ar skolon įsigyti net pačių reikalingiausių dalykų. Gyvybei palaikyti būtinų prekių savininkai, tiek tų šalių piliečiai, tiek svetimšaliai, nė už ką nesutiko jų mainyti į pinigus. Žmonėms nieko, be popierinių turto ženklų, daugiau neturintiems jie staiga ėmė rėžti: "Atsipeikėkit, bepročiai! Iš kur jūs ištraukėt, kad popierius toks vertingas daiktas?" Ir maisto, ir degalų, ir kito gero planetoje dar buvo pakankamai visiems, kad ir labai gausiems gyventojams, tačiau milijonų milijonai jų krito iš bado. Net patys sveikiausi be maisto ištverdavo ne daugiau kaip keturiasdešimt dienų - tada numirdavo.
Šitą bado epidemiją, kaip ir Bethoveno :Devintąją simfoniją", sukūrė ne kas kitas, tik per didelės smegenys.
Viskas prasidėjo žmonių galvose. Jie paprasčiausiai pakeitė nuomonę apie popierinį turtą, o padariniai buvo tokie., tarsi Liuksenburgo dydžio meteoras būtų išmušęs planetą iš orbitos. 

Yra žinoma liūdna krizių įveikimo taisyklė – visos neįveiktos krizės linkusios chronizuotis (virsta kūno, psichikos sutrikimais, psichologinėmis problemomis, priklausomybėmis), ir apsunkinti kitų ateinančių gyvenimo krizių įveikimą. Neįveiktos ankstesnės netekties krizės apsunkina išgyvenimus, susijusius su ištinkančiomis naujomis netektimis. Tai, kas nepabaigta (neišgyventa), kai prisideda nauji, su netektimi susiję išgyvenimai, apsunkina sielvarto darbą. Neįveiktų ankščiau įvykusių netekčių ir naujų susikaupimą galime palyginti su perpildytu autobusu – kai pilnas autobusas atliko reisą, bet visi keleiviai, kurie turėjo išlipti, neišlipo, o į autobusą įlipo dar naujų keleivių su sunkiu bagažu. Greičiausiai šis autobusas jei ir pajudės iš vietos, tai netrukus nuo perkrovos sustos ir nebegalės važiuoti.

Kiekviena psichologinė krizė – labai stiprus, kartais ribinis, žmogaus išgyvenimas, jo gyvenimo sukrėtimas, per kurį žmoguje įvyksta stiprus dvasinis lūžis, kuris arba palaužia, arba sustiprina atverdamas naują gyvenimo ir jo galimybių matymą. 

Dalykai, į kuriuos turi būti atsižvelgta krizės metu:
MARKETINGAS sako: taip.
FINANSAI tvirtina: ne.
TEISĖS požiūriu viską reikia dar syk peržvelgti.
PERSONALAS suinteresuotas.
PLANAVIMAS siaubingai paklaikęs.
INŽINERIJA žvelgia į tai iš aukšto.
GAMYBA nori daugiau erdvės gamybai.
AUKŠČIAUSI VIRŠININKAI trokšta, jog kas
nors būtų atsakingas. 

Nes paprastas žmogus pakelt pajėgia
Tik paprastas bėdas ...
Bet atlaikyt ramiai pačius pikčiausius
Dūžius likimo teįstengia tas,
Kas aukšta išmintim apdovanotas. 

Išaiškėjo tada, kad neramumų ir visuotinio rūpesčio laikais žmogus yra juo naudingesnis, juo labiau jo gyvenimas ir mąstymas nukreiptas į dvasios dalykus, į tai, kas aukščiau asmens reikalų, juo jis yra daugiau išmokęs pagarbą reikšti, nuošaliai likti, nusilenkti, tarnauti ir aukotis. 

Gali užeiti siaubo ir sunkiausių negandų laikai. Bet jei ir tarp negandų dar gali būti kokia laimė, tai vien dvasinė laimė, nukreipta arba į praeitį - gelbėti būtųjų laikų kultūrą, arba į ateitį - atstovauti giedrai ir žvaliai dvasiai tokiais laikais, kurie šiaip galėtų visiškai atsidurti medžiagos valdžioje. 

Šios krizės tikslas – skatinti mus įsisąmoninti, kad einame neteisingu keliu ir kad atėjo laikas pasirinkti naują kursą. Krizė – ne bausmė, jos paskirtis – skatinti mus tobulėti. Pasaulyje apskritai nėra bausmių ... Viskas mūsų pasaulyje yra tik priemonės, skatinančios žmonijos vystymąsi.