Koriolanas

Kad požymis garbės patsai aukščiausias -
Mokėt prilygti gailestingumu
Dievams ... 

Jėga vien jėgai lenkiasi. 

... gaišatis atšaldo davėjų prielankumą. 

Negi liežuvis duotas jums vien tam,
Kad blaivų protą perrėkti galėtų? 

Nes paprastas žmogus pakelt pajėgia
Tik paprastas bėdas ...
Bet atlaikyt ramiai pačius pikčiausius
Dūžius likimo teįstengia tas,
Kas aukšta išmintim apdovanotas. 

Nueik pas juos, kepurę nusiėmęs,
Ir, taikydamasis prie jų, laikyk
Ją šitaip rankoje atkišęs; keliais
Tu akmenis truputį palytėk,
(Mat, panašiuos dalykuos judesys
Atstoja gražbilystę, nes tamsuolio
Regėjimas aštresnis, nei ausis) ... 

Jog, kai tiktai dvi valdžios atsiranda,
Bejėgės tampa jos ir suirutė,
Pro plyšį prasismelkusi tarp jų,
Supjudo jas ir beregint sužlugdo. 

Svarbu garbingas, o ne ilgas amžius ... 

Kai su teisėta panieka vieni
Valdovai žiūri į kitus, o tie
Nepagrįstai pirmuosius koneveikia,
Kur aklai valiai daugumos tamsios
Garbė, aukšta kilmė ir protas lenkias,
Tokia štai dvivaldystė būtinai
Į maišatį neišbrendamą veda ... 

Nėr didesnio siaubo, kaip nedėkingumas ...