Filosofija

… filosofas yra ne išminčius, o „draugas“ – kokio žmogaus, kokio dalyko? Tą esminį filosofijos klausimą gvildeno Kojève’as, Blanchot, Mascolo. Neįmanoma žinoti, kas yra filosofija, neišgyvenus to migloto klausimo ir į jį neatsakius, nors tai ir sunku. 

Tikra tiesa, kad filosofija persmelkta prieš epochą nukreipto pykčio, bet sykiu ji mums teikia ramybę. Tačiau filosofija nėra Galia [pranc. Puissance]. Religijos, valstybės, kapitalizmas, mokslas, teisė, viešoji nuomonė, televizija yra galios, o filosofija – ne. Filosofijoje gali vykti įnirtingi vidiniai mūšiai (idealizmas–realizmas ir pan.), bet tie mūšiai – juokų dėlei. Kadangi filosofija nėra galia, ji negali stoti į mūšį su galiomis. Todėl ji su jomis kovoja kare be mūšių, partizaniniame kare. Ir ji negali su jomis kalbėtis, ji neturi ką joms pasakyti, ką pranešti, todėl tik veda darybas. Kadangi galioms per maža būti išorinėms ir jos persmelkia kiekvieną mūsų, filosofijos dėka kiekvienas mūsų be perstojo veda derybas ir paslapčia kovoja su savimi pačiu. 

Ne vienoje pasaulio šalyje pastebėta, kad filosofijos mokymas ankstyvame amžiuje pagerina mokymosi rezultatus, leidžia labiau atsispirti ideologiniam poveikiui ir daro mokinius geresniais žmonėmis. 

Sakoma, kad filosofai ir tikri išminčiai abejingi. Netiesa, abejingumas – tai sielos paralyžius, priešlaikinė mirtis. 

Klausdami „Kokia mano gyvenimo prasmė? Kodėl turiu elgtis dorai? Kuo galiu tikėti?“, patenkame į egzistencinių klausimų sritį ... Egzistenciniuose klausimuose taip pat glūdi filosofinio klausimo užuomazga. Neretai kelias į filosofiją prasideda kaip tik nuo egzistencinių klausimų. Iš pradžių žmogus klausia apie savo gyvenimo prasmę, bet, neradęs atsakymo nei religijoje, nei ideologijoje, atsitraukia į pasaulį ir įsimąsto į jo prigimtį, smelkdamasis į transcendentinę būtį ir ieškodamas objektyvios tiesos. Šitaip jis patenka į filosofinio klausimo terpę.

Didžiausi filosofijos klausimai ir problemos glūdi kasdieniškiausiuose žodžiuose ir dalykuose. 

Kas peršoks pasaulio saitus ir pasėdės su manimi tarp debesų?

Filosofija lengvai nugali praeities ir ateities blogybes, tačiau dabartinės blogybės nugali ją. 

Filosofija, net jei ji pati to nesuvokia, yra mėginimas atsakyti į klausimą, ką reiškia būtis kaip veiksmažodis. 

Patirtis yra ankstesnė už filosofiją, o ši yra ne kas kita kaip nuskaidrinta patirtis.