Filosofija

Tik pradėjęs psichologijos magistrantūros studijas supratau, kodėl šiuolaikinė filosofija atrodė tokia sterili – jai trūko gilaus žmogiškosios prigimties suvokimo ... senovės filosofai dažnai kartu buvo ir geri psichologai, tačiau, kai šiuolaikinė filosofija atsidėjo logikos ir racionalaus mąstymo tyrinėjimui, ji pamažu liovėsi domėtis psichologija ir neteko ryšio su aistringu žmogaus gyvenimu, kurį lemia tam tikros situacijos. Neįmanoma „gyvenimo prasmės“ analizuoti abstrakčiai arba bendrais bruožais arba sieti ją su kokia nors mitine ar absoliučiai racionalia būtybe [Klemke, 2000]. Tik suvokiant, kokios rūšies būtybės mes iš tikro esame, žinant visą mūsų sudėtingą psichinę ir emocinę struktūrą, derėtų pradėti kelti klausimą, kokį gyvenimą galima būtų laikyti prasmingu.  

Tad nenuostabu, kad tokioje poreikių kupinoje ir kone vien iš poreikių susidedančioje visuomenėje, kokia yra žmonių giminė, labiausiai ir atviriausiai vertinamas, netgi garbinamas turtas, valdžia - ir ta naudojamasi tik kaip priemone pralobti; todėl ar gali dar ką nors stebinti tai, kad dėl turto išsižadama visko pasaulyje, kad nebėra nieko, dėl ko širdis ir ranka sudrebėtų; toks likimas, pavyzdžiui ištiko filosofiją, kai ji atsidūrė filosofijos profesorių rankose.  

Gėrio esama madingo ir ne madingo, kaip ir blogio ... - šiandien jau galime džiaugtis hibridiniais moralės stiliais. Toks jau šis pasaulis - filosofija ima vis labiau panašėti į verslo administravimą. 

Ir danguje, Horacijau, ir žemėj
Daugiau dalykų paslėpta yra,
Negu sapnuoja jūsų išmintis. 

Juoktis iš filosofijos, - reiškia tikrai filosofuoti.  

Šiandien esama filosofijos profesorių, bet ne filosofų. Tačiau nuostabu mokyti, jei kartą buvo nuostabu gyventi. Būti filosofu - tai ne vien subtiliai galvoti ir netgi įkurti mokyklą, bet taip mylėti išmintį, kad gyventum pagal jos reikalavimus - paprastai, nepriklausomai, didžiadvasiškai ir atsakingai. Tatai reiškia ne tik teoriškai, bet ir praktiškai spręsti kai kurias gyvenimo problemas. 

... filosofavimas yra "egzistencijos nušvietimas", duodąs "būties tikrumą". Filosofija, būdama intesyviausias ir gryniausias mąstymas, savaime virsta pačiu tikriausiu mūsų būties statymu, pačia pagrindine mūsų buvimo funkcija. Todėl ji nėra nei specialybė, nei šalutinis žmogui dalykas. Ji priklauso prie žmogaus prigimties. Žmogus filosofuoja visados ir visur, nes visur ir visados jam rūpi būti. 

Kaip geriausia religija yra ta, kuri pripažįsta visų religijų tiesą, taip geriausia filosofija yra ta, kuri pripažįsta visų filosofijų tiesą ir kiekvienai iš jų skiria atitinkamą vietą. 

Tiek didžios kančios, tiek ir didūs džiaugsmai gali tapti samprotavimų pradžia. Viskas prasideda nuo jų. Tačiau neįmanoma įgyti šių jausmų ir išlaikyti juos visą laiką taip samprotaujant. 

Mano nuomone, niekas mirtingiesiems nepadarė tiek bloga, kaip tie, kurie išmoko filosofijos kaip kokio parsiduodančio amato, kurie gyvena kitaip, negu moko.