Tikra tiesa, kad filosofija persmelkta prieš epochą nukreipto pykčio, bet sykiu ji mums teikia ramybę. Tačiau filosofija nėra Galia [pranc. Puissance]. Religijos, valstybės, kapitalizmas, mokslas, teisė, viešoji nuomonė, televizija yra galios, o filosofija – ne. Filosofijoje gali vykti įnirtingi vidiniai mūšiai (idealizmas–realizmas ir pan.), bet tie mūšiai – juokų dėlei. Kadangi filosofija nėra galia, ji negali stoti į mūšį su galiomis. Todėl ji su jomis kovoja kare be mūšių, partizaniniame kare. Ir ji negali su jomis kalbėtis, ji neturi ką joms pasakyti, ką pranešti, todėl tik veda darybas. Kadangi galioms per maža būti išorinėms ir jos persmelkia kiekvieną mūsų, filosofijos dėka kiekvienas mūsų be perstojo veda derybas ir paslapčia kovoja su savimi pačiu.