Šykštumas

... kas šykščiai sėja, šykščiai ir pjaus, o kas dosniai sėja, dosniai ir pjaus.
(9:6) 

Šykštuolis yra nedoras žmogus:
nusigręžia nuo artimo ir nesirūpina savimi.
(14:8) 

Šykštuolis skuba pralobti
ir nežino, kada skurdas jį užklups.
(28:22)  

Nevalgyk šykštuolio maisto,
netrokšk jo skanėstų.
Juk kaip plaukas gerklėje, taip ir jis!
„Valgyk ir gerk!“ – jis tau sako,
nors jo širdis nėra su tavimi.
Suvalgytą kąsnį išvemsi
ir burną tuščiai aušinsi mandagiais žodžiais.
(23:6-8)

Vieni dosniai dalija ir turtėja,
o kiti šykštauja daryti, kas teisu, ir skursta.
(11:24)  

... lošėjai, kišenvagiai ir plėšikai priklauso prie šykštuolių, nes jie siekia šlykštaus pelno. Mat ir vieni, ir kiti veikia dėl nedidelio pelno ir užsitraukia panieką: vieni nevengia didžiausių pavojų, kad tik ką sučiuptų, o kiti pelnosi iš draugų, kuriems jie turėtų duoti. Tad ir vieni, ir kiti trokšta pelnytis iš ten, iš kur nedera.

Na, o ko sau siekia šykštumas, nėmaž nesuprasntu:
ar begali kas būti dar beprasmiškiau už žmogų, kuris sau reikalauja tuo daugiau kelionpinigių,
kuo mažiau jam belieka kelio?!

Šykštumo yra dvi pagrindinės formos: stoka duodant ir perteklius imant, bet ne kiekviename žmoguje jas abi rasime...