Didelės sielos savybė yra skriaudų nepaisymas.
Seneca, Lucius Annaeus
 


Bėdos Kančia Klaidos Kliūtys Nelaimės

Sunkumai

Tai, kas mane gniuždo iš tikrųjų, yra mano paties silpnybės.  

(Laumenskaitė, Egidija. Laiko šauksmas. Vilnius: Petro ofsetas. 2016, 33p.)
Balsuoti:
 4.0 (3)
Komentarai (0)
… fiziniai nepatogumai atrodo svarbūs tik tais atvejais, kai esi be nuotaikos. 

Balsuoti:
 4.2 (5)
Komentarai (0)
Žmogus yra nugalėtas tada, kai jis toliau nebesistengia ir apsileidžia.  

(Castaneda, Carlos. Don Chuano mokymas. Kaunas: Luceo. 2012, 75p.)
Balsuoti:
 5.0 (10)
Komentarai (0)
... jokios paguodos, tik jėgų ir kantrybės. 

(Laurentin, Rene. Bernadetos gyvenimas. Vilnius: Aidai. 2000, 241p.)
Balsuoti:
 3.7 (3)
Komentarai (0)
Jūros ligos iškamuotas vergas

Karalius su didele palyda išplaukė į jūrą. Pūtė švelnus vėjelis, laivą supo nedidelės bangos, visi džiaugėsi šia iškyla. Staiga karalius susiraukė.
- Tik vienas dalykas gadina man malonumą, - iškošė pro dantis jis. - Ar kas nors girdite dejonę? Aimaną? Kas tai galėtų būti?
Tarnai paskubomis apieškojo laivą ir triumo kertelėje aptiko susigūžusį vergą. Jis blogai jautėsi ir drebėdamas iš baimės dejavo.
- Cha! Jūros ligos auka, šyptelėjo karalius. - Nusiramink, verge, tu greitai pasveiksi. Ar anksčiau plaukiojai jūromis?
- Niekada! - suaimanavo vergas. - Aš nepasitikiu laivais. Štai dabar jaučiu, kaip šitas dreba. Lentos girgžda nuo kiekvienos bangos. Laivas per senas. Jis byra! - ir vergas susmuko denyje, bailiai veblendamas.
- Nesąmonė! - nusikvatojo karalius. - Laivas visiškai naujas. Neverkšlenk, tu greitai atsigausi ir tada mėgausiesi kelione kaip visi.
Vergas nesiliovė dejavęs.
- Ach, veskite jį vėl į apačią, įsakė karalius. - Gal jam galima kaip nors padėti? O šiaip jo aimanų klausytis neketinu.
Visą naktį vergas dejavo. O kitą rytą nuo jo inkštimo skambėjo visas laivas.
Po bemiegės nakties karalius visai neteko kantrybės.
- Pasakykit jam, kad jis bus išplaktas! - suriko jis.
Tai nieko nepakeitė, tik vergo aimanos pasidarė dar garsesnės.
Tuo metu prie karaliaus priėjo vienas keleivis ir nusilenkė. Tai buvo filosofas.
- Tik įsakykite, o valdove, - pasiūlė jis, - ir aš jį numaldysiu.
- Gerbiamasis, jūs padarytumėte man milžinišką paslaugą.
Filosofas paprašė, kad vergas būtų atvestas į denį. Vargšo rauda buvo tokia garsi, kad karalius pirštais užsikišo ausis.
- Išmeskite jį už borto! - įsakė filosofas.
Tarnai nedelsė nė akimirkos, ir nežmoniškai rėkdamas vergas paniro į bangas. Jis springdamas ir žiopčiodamas murkdėsi vandenyje, jo jėgos sparčiai seko, ir tik paskutinę akimirką filosofas numetė jam virvės galą. Vergas įsiropštė į denį, nuolankiai susigūžė kamputyje ir tylėjo - nė viaukt!
- Nuostabu! - sušuko karalius. - Mielas pone, kaip jums tai pavyko?
- Nelaimė padeda įvertinti buvus gerus laikus, - atsakė filosofas. - Aš žinojau, kad tik pajutęs skenduolio agoniją jis ims branginti vietą šiame laive. 

(Saadi. Rožių sodo žiedlapiai. Kaunas: Mijalba. 2005, 105-106p.)
Balsuoti:
 4.5 (4)
Komentarai (0)
Jei šiandien kankinančias bėdas ir reikalavimus iškęsime nors kiek žmoniškiau ir padoriau, tai ir ateitis galės būti žmoniška. 

(Hesė, Hermanas. Skaitymai minutėms. Kaunas: Trigrama. 2004, 104p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)

PASIRINKIMAS

Žmogelį slėgė nesibaigiantys gyvenimo vargai. Jis atėjo guostis pas garsų dvasios mokytoją:

- Nebegaliu daugiau! Tokio gyvenimo neištversiu.
Mokytojas paėmė saują pelenų ir subėrė juos į skaidraus vandens stiklinę, stovėjusią ant stalo. Vanduo susidrumstė ir pajuodo.
Mokytojas tarė:
- Tai – tavo kančios.
Ir išpylė vandenį.
Tada vėl paėmė saują pelenų, tokią kaip pirmoji, parodė ją žmogui ir, persisvėręs pro langą, sviedė pelenus į jūrą.
Jie akimirksniu išsisklaidė, o jūra liko tokia kaip buvusi.
- Matai? – pasakė mokytojas. – Kiekvieną dieną reikia apsispręsti, kuo būti: ar vandens stikline, ar jūra.

Pernelyg daug mažų širdžių, pernelyg daug svyruojančių sielų, pernelyg daug siauro mąstymo ir šiurkščių rankų. Labiausiai mūsų laikais stinga drąsos. Ne kvailo akių draskymo, ne pavojingo nutrūktgalviškumo, bet tikros drąsos, kuri bet kurio sunkumo akivaizdoje leistų ramiai ištarti: "Išeitis vis tiek yra, ir aš ją būtinai rasiu." 

(Ferrero, Bruno. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 309-310p.)
Balsuoti:
 4.9 (47)
Komentarai (0)
Naktis - tai tik paros dalis. 

(Coelho, Paulo. Brida. Vilnius: Vaga. 2008, 28p.)
Balsuoti:
 3.7 (6)
Komentarai (0)
Sunkumai nebūtinai užgrūdina charakterį, tačiau jį visada apnuogina. 

(Maxwell, John C.. Kaip svajones paversti tikrove?. Kaunas: Gardenija. 2004, 17p.)
Balsuoti:
 4.5 (2)
Komentarai (0)
Po sunkių išbandymų gyvenimas kartais tampa prasmingesnis. 

(Dalai Lama XIV. Užuojautos galia. Vilnius: Dharma. 2001, 23p.)
Balsuoti:
 4.5 (8)
Komentarai (2)
Surasta: 42
  1 2 3 4 5   Sekantis