Nemirtingumas

Vienas žmogus - niekas, vienas nemirtingasis - tai visi žmonės pasaulyje. 

Išminčiui jo gyvenimas toks pat ilgas, kaip dievui - visa amžinybė. 

Brangiai atsieina būti nemirtingam: už tai tenka ne kartą mirti dar gyvam. 

Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti,– staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti. Juk reikia, kad šis gendantis [kūnas] apsivilktų negendamybe, šis marus [kūnas] apsivilktų nemarybe.
(15:51-53) 

Prisikėlę nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje.
(22:30) 

Daugelis miegančiųjų žemės dulkėse atsibus – kai kurie amžinajam gyvenimui, kiti gėdai ir amžinajai negarbei.
(12:2) 

O tu eik savo keliu iki pabaigos ir ilsėkis! Prisikelsi savo atpildui dienų pabaigoje.
(12:13) 

Juk Dievas sukūrė žmogų, kad būtų nemarus,
padarė jį savo amžinybės paveikslu.
Bet per velnio pavydą mirtis atėjo į pasaulį,
ir jo bičiuliai draugėje tai patiria.
(2:23-24)  

Juk Dievas mirties nepadarė
ir nesidžiaugia gyvųjų žūtimi, –
tam, kad būtų, jis sukūrė visa.
Visi pasaulio kūriniai savaime yra sveiki,
jie neturi mirtinų nuodų,
Hadas žemėje neviešpatauja.
Juk teisumas yra nemarus.
(1:13-15) 

Žmogus pernelyg mirtingas nemirtingumo pažinimui.