Frankl, Viktor Emil
Užtat žinau - dabar sužinojau, - kad meilei ne itin svarbu kūniška žmogaus egzistencija, kad jai be galo svarbu giliausia dvasinė mylimo žmogaus esmė...
(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 48p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mane nusmelkia mintis, kad pirmąsyk gyvenime patiriu, jog tiesa yra tai, ką tokia daugybė mąstytojų skelbė kaip savo gyvenimo išminties galutinę išvadą ir ką apdainavo tokia daugybė poetų; tiesa yra tai, kad meilė yra galutinė ir didžiausia aukštuma, kurion pakilti geba žmogaus būtis.
(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 47p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Meilė yra vienintelis būdas suprasti slapčiausią kito žmogaus esmę.
(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 119-120p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Juk tas, kuris laiko savo likimą nulemtu, nepajėgus jį nugalėti.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 139p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Maišto prieš likimą paradoksas itin akivaizdus tais atvejais, kai žmogus ima samprotauti, kuo būtų tapęs, turėdamas kitą tėvą; jis pamiršta, kad ne "jis" būtų tapęs kuo nors, kad likimo subjektas būtų visai kitas žmogus, taigi neįmanoma būtų kalbėti apie "jo" likimą. Klausimas apie kito likimo galimybę apskritai prieštaringas ir beprasmis.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 133-134p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmogus panašus į skulptorių, kaltu ir kūju apdorojantį beformį akmenį, kad išgautų iš jo vis labiau regimą formą. Skirtumas tik tas, kad apdorojamą medžiagą jam pateikia likimas: kurdamas, išgyvendamas arba kentėdamas žmogus mėgina iš gyvenimo "išgauti" kuo daugiau vertybių, - kūrybinių, išgyvenimo ar nuostatos vertybių.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 125p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Valios laisvė susiduria su likimu. Būtent likimu vadiname tai, kas iš esmės nepasiduoda žmogaus laisvei, kam žmogus neturi galios ir už ką nėra atsakingas. Vis dėlto nė akimirkos nepamirštame, kad žmogaus laisvė neįmanoma be likimo, nes apskritai gali atsiskleisti tik juo ir per jį.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 136p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmogus nė akimirkos neišvengia būtinybės rinktis iš galimybių. Jis tik gali apsimesti, "tarsi" neturėtų pasirinkimo ir laisvės apsispręsti. Toks apsimetinėjimas - žmogiškosios tragikomedijos dalis.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 135p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žinoma, žmogaus laisvė nereiškia laisvės nuo aplinkybių - biologinių, psichologinių ar socialinių; tai apskritai nėra laisvė nuo ko nors, tai laisvė kam nors, būtent laisvė pasirinkti nuostatą bet kokių aplinkybių atžvilgiu. Žmogus yra tikras žmogus, tik pakilęs į laisvės matmenį.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 26p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... žmogui (...) galima atimti viską, tik ne paskutinę žmogišką laisvę priimti vienokią ar kitokią nuostatą į duotąsias aplinkybes.
(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 77p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
