Frankl, Viktor Emil

Nesėkmė nereiškia beprasmybės. Tai akivaizdu atsigręžus į buvusios meilės patirtį. Garbingai savęs paklausęs, ar atsižadėtų nelaimingų meilės išgyvenimų, išbrauktų iš savo gyvenimo skausmingas, nelaimingas patirtis, veikiausiai kiekvienas atsakytų neigiamai; kančia anaiptol nereiškė neišsipildymo. Priešingai, kentėdamas žmogus brendo, augo, kančia galbūt jam davė net daugiau, nei būtų suteikusi bet kokia erotinė sėkmė.

Mirtis, užbaigianti gyvenimo laiką, gali bauginti tik to laiko neišnaudojantį žmogų.

Juk mirties neišvengiamybė siaubinga tik tam, kieno sąžinė nešvari.

Tikras menas ar tikras meno išgyvenimas praturtina žmogų, atskleidžia esmines jo galimybes, o "menas", kuriuo neurotiškai piktnaudžiaujama, tik nukreipia žmogų nuo savęs. Toks menas tampa dingstimi ir galimybe prasiblaškyti ir apkvaisti.

Pavyduolis abejoja, kad pajėgs "išlaikyti" partnerį; kaip tik todėl jis gali jį iš tikrųjų prarasti, nes žmogų, kurio ištikimybe abejoja, stumia į neištikimybę, tiesiog gena į trečio asmens rankas.

Meilė leidžia išgyventi kitą, kaip pasaulį savyje, taip išplėsdama ir mūsų pasaulį.

Mylėti galima tik asmenybę ...

... meilė - žmogaus santykis su žmogumi, leidžiantis suvokti partnerio ypatingumą ir nepakartojamumą. Žodžiu, meilė įgyja susitikimo pobūdį, o susitikimas visada reiškia, kad kalbama apie asmenybės santykį su asmenybe.

Fizinės ir psichologinės apraiškos - tai tarsi išoriniai ir vidiniai "drabužiai". kuriuos "vilki" dvasinė asmenybė. Seksualiai nusiteikusiam arba įsimylėjusiam patinka fizinis partnerio požymis arba psichologinė jo ypatybė, taigi kažkas, ką šis žmogus "turi"; mylintysis myli ne kokią nors mylimojo savybę, o jį patį; pro fizinius ir psichologinius dvasinės asmenybės "drabužius" jis tarsi žvelgia į ją pačią. Todėl jam tampa nesvarbus fizinis "tipas", kuris galėjo jį traukti, ar charakteris, kurį jis galėjo įsimylėti; jam svarbus pats žmogus, partneris, kaip nelygstama ir nepakeičiama asmenybė.

Taigi meilė (siauriausia žodžio reikšme) - tai aukščiausia įmanoma erotikos (plačiausia žodžio reikšme) forma, leidžianti giliausiai prasiskverbti į asmenybinę partnerio struktūrą, būtent užmegzti santykį su juo, kaip dvasine būtybe. Tiesioginis santykis su partnerio dvasios sritim - apskritai ribinė partnerystės forma.