Frankl, Viktor Emil
O kaip žmogus imasi ieškoti prasmės? Anot Charlote's Bühler: "Visa, ką galime padaryti, - tai patyrinėti žmones, kurie tariasi radę atsakymą į klausimą, kam gi yra gyvenimas, ir palyginti su tais, kurie nerado."
(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 149p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... atras savo gyvenimo prasmę ir vidinį išsipildymą, atlikdamas tai, ką geriausiai gali jis ir tik jis.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 43p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Visas žmogaus gyvenimas - tarsi abitūros egzaminas: ne tiek svarbu užbaigti darbą, kiek jį kokybiškai atlikti. Moksleivis turi būti pasirengęs, kad skambutis paskelbs skirto laiko pabaigą, - ir gyvenime kiekvieną akimirką turi būti pasirengęs tam, kad tave gali "atšaukti".
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 126p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Gyvenimas reikalauja, kad žmogus būtų gana lankstus, sugebėtų prisitaikyti prie jo teikiamų šansų.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 97p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... svarbu ne tai, ko mes dar laukiame iš gyvenimo; daug svarbiau yra tai, ko gyvenimas laukia iš mūsų!
(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 88p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Spręsti apie žmogaus gyvenimo prasmę neįmanoma iš jo trukmės. Juk skaitomą biografiją irgi vertiname ne pagal jos "ilgį", knygos puslapių skaičių, o pagal turiningumą.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 125p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Žmogišką gerumą galima atrasti kiekviename žmoguje, taigi net ir toje grupėje, kurią visą norėtūsi pasmerkti.
(Frankl, Viktor Emil. Žmogus ieško prasmės. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2008, 97p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Sekmadienį, kai apmiršta savaitės darbo tempas, iškart atsiskleidžia, kokia skurdi prasmės požiūriu didmiesčių kasdienybė. Apskritai susidaro įspūdis, kad tas tempas būtinas žmogui, nematančiam gyvenime jokio tikslo, todėl besistengiančiam kuo greičiau skuosti gyvenimo keliu, kad tik nepastebėtų jo netikslingumo. Antra vertus, jo pastangos pabėgti nuo savęs bevaisės, nes sekmadienį, kai ištisą parą neįmanoma aktyviai bėgti, jis vėl kaktomuša susiduria su savo egzistencijos netikslingumu, turinio stoka, beprasmybe.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 177p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Naminis gyvūnas nežino, kokiu tikslu žmogus jį prisijaukino. Kaipgi žmogus galėtų žinoti, koks "galutinis" jo gyvenimo "tikslas", kokia pasaulio kaip visumos "antprasmė"?
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 79p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kadaise psichologiniai bedarbių stebėjimai paskatino sukurti nedarbo neurozės savoką. Dėmesio verta tai, kad nedarbo neurozės simptomatologija pasižymi ne depresija, o apatija. Bedarbio interesų sritis vis siaurėja, jo iniciatyva mąžta. Tokia apatija gana pavojinga. Kaip tik jos apimti žmonės nesugeba priimti ištiestos pagalbos rankos. Niekuo neužpildytą laiką bedarbis išgyvena kaip vidinę tuštumą, kaip sąmonės tuštumą. Jis jaučiasi esąs nenaudingas, nes nėra užimtas, mano, kad gyvenimas be darbo beprasmis.
(Frankl, Viktor Emil. Sielogyda. Vilnius: Vaga. 2008, 172p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
