Kvailio protas yra kaip sukultas ąsotis, –
nebegali talpinti jokio mokslo.
(21:14) 
 


Žukauskienė, Rita

Moksliniais tyrimais iki šiol nepavyko nustatyti, kad Dauno sindromas būtų susijęs su tėvų ligomis, dieta, vaistų, alkoholio, narkotikų vartojimu. Vienintelis akivaizdus dalykas yra Dauno sindromo ryšys su motinos amžiumi. Dažniau ši liga pasitaiko tiems vaikams, kuriuos gimdo vyresnės kaip 35 m. moterys. Tikimybė nuo šio amžiaus pagimdyti vaiką su Dauno sindromu padidėja iki 1 iš 350 gimdymų, o jaunesniame amžiuje 1 iš 1200 gimdymų. Matyt, kuo motinos kiaušinėlis yra senesnis, tuo didesnį poveikį jis gauna iš aplinkos veiksnių, siejamų su chromosomų anomalijomis. Tikimybė, kad 45 metų ir vyresnė moteris pagimdys vaiką su Dauno sindromu, padidėja iki 1 iš 25 gimdymų. Dar didesnė tikimybė, kad kūdikis gims su šiuo sindromu, jei tarp artimų giminių buvo tokių ar kitų protinės bei fizinės negalios atvejų ...
kadangi nustatytas ryšys tarp motinos amžiaus ir Dauno sindromo, daug vyresnių negu 35 metų moterų kreipiasi į genetikos klinikas norėdamos pasitikrinti, ar vaisus neturi chromosominių anomalijų. 

(Žukauskienė, Rita. Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius: Margi Raštai. 2012, 136-137p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Kai kurie mokslininkai mano, kad motinos streso pasekmės susijusios su tam tikrais kritiniais periodais. Buvo tirtas nėštumo metu stresą išgyvenusių motinų vaikų, sulaukusių 8-9 metų, hyperaktyvumo, elgesio problemų ir nerimastingumo lygis. Paaiškėjo, kad didžiausia galimybė vaikams turėti minėtus sutrikimus buvo tada, kai motinos patyrė stresą 12-22 nėštumo savaitę, o nerimas, patirtas 32-40 savaitę, įtakos neturėjo. 

Balsuoti:
 5.0 (4)
Komentarai (1)
Yra tyrimų, rodančių tendenciją, kad patyrusių ekstremalų stresą nėštumo metu moterų sūnūs suaugę identifikuoja save kaip homoseksualius (Ellis ir kt., 1988) 

Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
Bihevioristai stengiasi rasti tam tikro elgesio tiesiogines priežastis bei pasekmes ir išsiaiškinti, kaip pakeisti aplinkos sąlygas, kad elgesys pasikeistų norima kryptimi ...
Pavyzdžiui, trejų metų vaikas, pradėjęs lankyti vaikų darželį, beveik nustojo vaikščioti ir tik šliaužiodavo. Elgesio psichoterapeutai, savaitę stebėję, kaip vaikas elgiasi grupėje, nustatė, kad, kai tik vaikas pradėdavo šliaužti, auklėtojos iškart atkreipdavo į jį dėmesį, kalbindavo, imdavo ant rankų, o stovėdamas ar eidamas jis tokio dėmesio nesusilaukdavo. Remiantis tuo stebėjimu, buvo sudaryta programa, pagal kurią auklėtojos daugiau nekreipdavo dėmesio į vaiką, kai tas šliauždavo, bet užtat elgėsi su juo dėmesingai, šiltai, kai jis atsistodavo ar mėgindavo eiti. Po tokių auklėtojų veiksmų vaikas jau po savaitės pradėjo elgtis beveik normaliai. 

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Naujausi tyrimai rodo, kad vaikai,augantys su laikinais įtėviais, intelektualiai vystosi žymiai geriau, nei vaikai, augantys institucijose.  

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Žmogaus raida gali būti skirstoma į tris pagrindines sferas: fizinę ir psichomotorinę, apimančią kūno pasikeitimus, motorinius sugebėjimus; pažintinę (kognityvinę), apimančią mąstymą ir kalbą, ir socioemocinę raidą, apimančią emocijas, asmenybę bei tarpusavio santykius su kitais žmonėmis. 

Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)
... nustatyta, kad vaikai, kuriems anksti stimuliuojami pažintiniai gebėjimai ar teigiamai vertinami jų pasiekti rezultatai, skatinamas smalsumas, geriau atlieka protines užduotis. 

Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Sugebėdamas intymiai bendrauti su kitais, žmogus pasijunta subrendęs, nes dabar žino, kas jis yra, savęs nepraranda ir giliuose ar painiuose santykiuose su kitų pažiūrų ar kitos lyties asmenimis ar grupėmis. Ego stiprumas ir sugebėjimas jausti pagarbą sau ir kitiems yra visų aštuonių gyvenimo krizių pozityvaus įveikimo padarinys. Žmogus, kuriam pavyksta pozityviai įveikti minėtas krizes, įgyja pasitikėjimo, savarankiškumo, , iniciatyvos, meistriškumo, tapatumo, intymumo, ir galų gale senatvėje- integruotumo jausmą. Eriksono nuomone, subrendimas intymumui sudaro pagrindą veiksmingumui, produktyvumui bei kūrybingumui. 

Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Klausas Riegelis (1979) teigė, kad jaunų suaugusiųjų patirtis yra naujas kognityvinis iššūkis, t. y. suvokiama, jog egzistuoja dialektinės (viena kitai prieštaraujančios) jėgos. Kitaip tariant, atrandama, kad daugelis aplinkos aspektų gali turėti prieštaringas charakteristikas. tai ypač taikytina žmogiškoje aplinkoje. Pavyzdžiui, asmuo, kurį mylime, gali būti šiltas ir kilnus vienu metu, o kitu jis gali būti egocentriškas ir abejingas. Taigi kyla klausimas, koks asmuo yra iš tiesų - kilnus ar savanaudis, mylintis ar abejingas? 
Yra ir daugiau aplinkybių, kuriomis gauname prieštaringą informaciją apie asmenį, grupę ar organizaciją arba susiduriame su labai priešingais požiūriais į tą patį dalyką. Gali ir nebūti visiems priimtino konflikto išsprendimo būdo. Mes tiesiog turime integruoti savo supratimą į žymiai sudėtingesnį paveikslą. Gyvenimas, kokį jį suvokia jaunas suaugusysis, yra dažnai dviprasmiškas ir komplikuotas. K. Riegelis (1979) teigė, kad intelektinio sugebėjimo susidoroti su prieštaravimais, su kuriais susiduriama kasdieniniame gyvenime, pasiekimas reikalauja perėjimo į penktąją kognityvinės raidos stadiją, t.y. į dialektinių operacijų stadiją, dažnai vadinama postformaliu operaciniu mąstymu.

Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Pagrindiniai kriterijai, nusakantys ar jaunas asmuo jau jaučiasi suaugęs, ar dar ne ... yra trys, t. y. atsakomybės už save prisiėmimas, nepriklausomų sprendimų priėmimas ir finansinė nepriklausomybė. 

Balsuoti:
 4.3 (3)
Komentarai (0)