Bihevioristai stengiasi rasti tam tikro elgesio tiesiogines priežastis bei pasekmes ir išsiaiškinti, kaip pakeisti aplinkos sąlygas, kad elgesys pasikeistų norima kryptimi ...
Pavyzdžiui, trejų metų vaikas, pradėjęs lankyti vaikų darželį, beveik nustojo vaikščioti ir tik šliaužiodavo. Elgesio psichoterapeutai, savaitę stebėję, kaip vaikas elgiasi grupėje, nustatė, kad, kai tik vaikas pradėdavo šliaužti, auklėtojos iškart atkreipdavo į jį dėmesį, kalbindavo, imdavo ant rankų, o stovėdamas ar eidamas jis tokio dėmesio nesusilaukdavo. Remiantis tuo stebėjimu, buvo sudaryta programa, pagal kurią auklėtojos daugiau nekreipdavo dėmesio į vaiką, kai tas šliauždavo, bet užtat elgėsi su juo dėmesingai, šiltai, kai jis atsistodavo ar mėgindavo eiti. Po tokių auklėtojų veiksmų vaikas jau po savaitės pradėjo elgtis beveik normaliai.