Klausas Riegelis (1979) teigė, kad jaunų suaugusiųjų patirtis yra naujas kognityvinis iššūkis, t. y. suvokiama, jog egzistuoja dialektinės (viena kitai prieštaraujančios) jėgos. Kitaip tariant, atrandama, kad daugelis aplinkos aspektų gali turėti prieštaringas charakteristikas. tai ypač taikytina žmogiškoje aplinkoje. Pavyzdžiui, asmuo, kurį mylime, gali būti šiltas ir kilnus vienu metu, o kitu jis gali būti egocentriškas ir abejingas. Taigi kyla klausimas, koks asmuo yra iš tiesų - kilnus ar savanaudis, mylintis ar abejingas? 
Yra ir daugiau aplinkybių, kuriomis gauname prieštaringą informaciją apie asmenį, grupę ar organizaciją arba susiduriame su labai priešingais požiūriais į tą patį dalyką. Gali ir nebūti visiems priimtino konflikto išsprendimo būdo. Mes tiesiog turime integruoti savo supratimą į žymiai sudėtingesnį paveikslą. Gyvenimas, kokį jį suvokia jaunas suaugusysis, yra dažnai dviprasmiškas ir komplikuotas. K. Riegelis (1979) teigė, kad intelektinio sugebėjimo susidoroti su prieštaravimais, su kuriais susiduriama kasdieniniame gyvenime, pasiekimas reikalauja perėjimo į penktąją kognityvinės raidos stadiją, t.y. į dialektinių operacijų stadiją, dažnai vadinama postformaliu operaciniu mąstymu.