Man atrodo, kad svarbiausia knygos transcendentiškumas ir išskirtinumas. Jei žmogus buvo taip labai susijaudinęs ir toli nuskraidintas savo minčių, kad pamiršo prieš jį rašiusiuosius ir skaitytoją ir gyveno vien pamišėliška savo vizija, kuri vedė jį kaip beprotį, tuomet norėčiau perskaityti tą kūrinį ir ginti jį kaip galėdamas. 
Emersonas, Ralphas Waldo
 


Tyla

Tyla

Žmogus, apsilankęs pas vienuolį atsiskyrėlį, jo paklausė:
- Ko išmokai gyvendamas tyloje?
Pastarasis, semdamas vandenį iš šulinio, tarė atvykėliui:
- Pažvelk į šulinio gilumą. Ką ten matai?
Žmogus dirstelėjo.
- Nieko nematau!
Kurį laiką vienuolis stovėjo nejudėdamas, po to prabilo svečiui:
- Dar kartą pasižiūrėk! Ką dabar matai šulinyje?
Žmogus žvilgtelėjęs atsakė:
- Dabar regiu patį save, nes vanduo tarsi veidrodis.
Vienuolis tarė:
- Įmerkęs kibirą sudrumsčiau vandenį. Bet po to vanduo nurimo. Tai ir yra tylos išmintis: išvysti patį save. 

(Ferrero, Bruno. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 124-125p.)
Balsuoti:
 4.7 (76)
Komentarai (1)
Dievas panaudoja tylą, norėdamas išmokyti tarti žodžius atsakingai. 

(Coelho, Paulo. Šviesos kario vadovas. Vilnius: Vaga. 2003, 103p.)
Balsuoti:
 3.6 (8)
Komentarai (0)