Santuoka

Varnas Abrakas buvo užkietėjęs senbernis. Jis mėgdavo postringauti šitaip:
– Viengungio gyvenimas daug patogesnis. Visų pirma, nereikia sukti lizdo. Antra, nereikia vaidytis su žmona. Ir trečia, netenka kasmet rūpintis pustuziniu alkanų varniukų. Pirma jie viską suryja, lieki plikas kaip tilvikas, o paskui vis tiek išskrenda savais keliais. 

Mūsų kultūroje žmogui labai svarbu rasti su kuo užmegsti meilės ryši, nes didžioji kultūros dalis tos meilės nesuteikia. Bet šiais laikais vargšai vaikai arba pernelyg savanaudiški ir nesugeba palaikyti tikrų meilės santykių, arba pernelyg nekantrauja tuoktis ir todėl skiriasi, praėjus pusmečiui po vedybų. Jie patys nežino, ko nori iš partnerio. Jie dar patys savęs nepažįsta - tad kaip gali žinoti, su kuo tuokiasi? 

... yra keletas su meile ir santuoka susijusių taisyklių, kurias žinau esant teisingas: jei negerbi savo poros, turėsi daug bėdos. Jei nemoki rasti kompromiso, turėsi daug bėdos. Jei nesugebi atvirai aptarti to, kas tarp jūsų vyksta, turėsi daug bėdos. Ir jei jūsų gyvenimo vertybių samprata pernelyg skiriasi, turėsite daug bėdos. Vertybių sistemos turėtų būti panašios ... ir didžiausia iš tų vertybių ... Jūsų tikėjimas savo santuokos svarba. 

Dažnai pastebime, kad menkavertiškumo kompleksas renkantis sutuoktinį pasireiškia pasirenkant daug vyresnį už save asmenį ar žmogų, netinkamą santuokai, pavyzdžiui, vedusį vyrą arba ištekėjusią moterį. Tokiai atvejais galime įtarti, kad žmogus tiesiog bijo sudaryti normalią santuoką. 

Tik tuomet, kai santykiai grindžiami lygybės pagrindu, meilė pasuks teisinga kryptimi ir padarys santuoką teisingą. 

Išpaikinti vaikai ir susituokę lieka ištikimi savo polinkiams. jie nori, kad kita pusė juos lepintu. Tai įmanoma tik romantinės draugystės pradžioje arba pirmaisiais santuokos metais, vėliau situacija paprastai komplikuojasi. Nesunku įsivaizduoti, kas nutinka, kai susituokia du išpaikinti asmenys. Abu nori būti lepinami, bet nė vienas nenori rūpintis kitu. Jie vienas iš kito kažko tikisi, bet nesulaukia, ir abu mano, kad kita pusė jų nesupranta. 

Nepasirengimą bendram gyvenimui rodo vieno iš sutuoktinių noras nuolatos auklėti ir kritikuoti kitą. Perdėtas jautrumas taip pat turėtų sukelti įtarimą, nes tai yra menkavertiškumo komplekso požymis. Asmuo, neturintis draugų ir nepritampantis prie visuomenės, nėra tinkamai pasirengęs vedybiniam gyvenimui. Neryžtingumas renkantis profesiją - dar vienas blogas ženklas. Lygiai taip pat nepasirengę yra ir pesimistai, kuriems pritrūksta drąsos sudėtingoms gyvenimo situacijoms.  

Iš tiesų, jei kas nors ieško idealaus sutuoktinio, bet niekados neranda, galime būti tikri, kad tokį žmogų kankina nuolatinės dvejonės. Jis pats negali apsispręsti, ar jam verta kurti šeimą. 

Esama seno vokiečių metodo, skirto patikrinti, ar pora pasirengusi bendram gyvenimui. kaimo vietovėse vis dar egzistuoja paprotys duoti jaunavedžiams dvirankį pjūklą, kuriuo jie visų giminių akivaizdoje turi pjauti rastą. kadangi šis darbas reikalauja dviejų pjovėjų, kiekvienas jų turi stebėti, ką daro kitas, ir derinti savo judesius prie jo. Ši užduotis laikoma puikiu pasirengimo santuokai testu. 

Santuokoje prireikia bent penkių teigiamų ar konstruktyvių veiksmų,kad būtų atitaisyta vieno kritinio ar destruktyvaus poelgio padaryta žala [Gottman, 1994].