Onkologiniai susirgimai

Laikas, paženklintas Vėžio, buvo tikresnis, skambesnis, gilesnis, suteikęs vidinės jėgos, atvėręs duris, kurių kitaip nebūčiau atidariusi, davęs neįkainojamų patirčių, be kurių nenorėčiau būti, padovanojęs žmonių, kurių kitaip nebūčiau sutikusi, ir leidęs pažinti save tokią, kokios nemaniau esant.

Ar dabar sutikčiau viso to atsisakyti ir vėl nugrimzti į letargo būseną, kurioj plūduriavau prieš Vėžį – ne gyva, nei mirusi, galvodama, kad jau nieko negaliu padaryti, kad taip bus visada? 

Kodėl svarbu išgyventi sielvartą? Neišgyventas sielvartas gali virsti kūno, psichologinėmis, socialinėmis, dvasinėmis problemomis. Tyrimai rodo, kad po netekčių padidėja rizika susirgti sunkiomis ligomis. Pavyzdžiui, A. V. Gnezdilov (2004) tyrime aptikta, kad iš tirtų 212 onkologinių ligonių 83% jų prieš 1−2 metus išgyveno traumuojančius psichiką įvykius, iš kurių 21% sudarė artimųjų mirtis. Minėtas autorius nurodo ir kitų tyrimų rezultatus: pirmais – antrais metais po išgyventos netekties 40% padidėja mirusiojo artimųjų sergamumas ir mirtingumas, dar kiti tyrėjai nurodo, kad artimųjų sergamumas ir mirtingumas padažnėja du–tris kartus, lyginant su žmonėmis, kurie nepatyrė netekties.