Neurozė

... galima išsigydyti nuo neurozės, nuo savęs nepagysi. 

Sapnas man parodė, kad ji nebuvo tokia paviršutiniška asmenybė. Jos širdyje glūdėjo pašaukimas šventumui. Tačiau ji neturėjo jokių mitologinių idėjų, todėl esminiai jos asmenybės bruožai negalėjo pasireikšti. Visi jos troškimai sukosi apie flirtą, gražius drabužius ir seksą, nes ji nieko daugiau ir nepažino. Ji vadovavosi tik intelektu ir gyveno beprasmišką gyvenimą. Tačiau tikrovėje ji buvo Dievo vaikas, kurio gyvenimo tikslas – vykdyti Jo slaptą valią. Turėjau jos prote pažadinti mitologines ir religines idėjas, nes ji priklausė tokiems žmonėms, kurie pašaukti dvasinei veiklai. Taip jos gyvenimas įgavo prasmę, o iš neurozės neliko nė pėdsako.  

Žinoma, tie žmonės, kurie neišmano apie gamtą, yra neurotikai, nes jie neprisitaikę prie gyvenimo tikrovės. Jie dar per daug naivūs kaip vaikai, kuriems reikia paaiškinti, kad jie žmonės kaip ir visi kiti. Aišku, to neužtenka neurotikams pagydyti. Jie taps sveiki, kai išbris iš kasdienybės purvo. Vis dėlto jie daug mieliau lieka lindėti tame, ką jie anksčiau buvo išstūmę. Ir kaip jie iš ten išbris, jei analizė nepadeda jiems suprasti, kad egzistuoja kažkas kita ir geresnis, jeinet teorija laiko juos ten įkalintus ir kaip išsilaisvinimo galimybę jiems pateikia tik racionalų arba "protingą" sprendimą - galų gale atsisakyti vaikiškų poelgių? Neįmanoma atsisakyti vieno gyvenimo būdo kartu nepriimant kito. Iš patirties žinau, kad absoliučiai protingas gyvenimo būdas paprastai yra neįmanomas, ypač jei žmogus iš prigimties yra neprotingas kaip neurotikas. 

Neurozė taip pat išsivysto iš menkavertiškumo komplekso. 

Populiarus tikėjimas, esą neurozės priežastis yra užslopintas libido, neatitinka tikrovės. Greičiau priešingai: neurotikai tiesiog nesugeba tinkamai išreikšti savo seksualumo.