Sartras, Žanas Polis
Dažniausiai, tausodamas savo sielos ramybę, neatsisakydavau visiškai nei laisvės, kuri įkvepia, nei būtinybės, kuri pateisina.
(Sartras, Žanas Polis. Žodžiai. Vilnius: Vaga. 1966, 158p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... troškimas rašyti slepia savyje nenorą gyventi.
(Sartras, Žanas Polis. Žodžiai. Vilnius: Vaga. 1966, 175p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Vyresnio amžiaus rašytojams nepatinka, kad kas nors pernelyg karštai giria jų pirmąjį kūrinį;
(Sartras, Žanas Polis. Žodžiai. Vilnius: Vaga. 1966, 221p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... per nekantrumą aš dažnai prarasdavau save.
(Sartras, Žanas Polis. Žodžiai. Vilnius: Vaga. 1966, 225p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... daiktus supainiojau su jų vardais: tai ir yra tikėjimas.
(Sartras, Žanas Polis. Žodžiai. Vilnius: Vaga. 1966, 231p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kultūra neišgelbsti nieko ir nieko nepateisina. Bet ji yra žmogaus kūrinys: žmogus joje atsispindi, atpažįsta save; tik šis kritiškas veidrodis jam parodo jo paties atvaizdą.
(Sartras, Žanas Polis. Žodžiai. Vilnius: Vaga. 1966, 233-234p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... galima išsigydyti nuo neurozės, nuo savęs nepagysi.
(Sartras, Žanas Polis. Žodžiai. Vilnius: Vaga. 1966, 234p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |