Pirma išmėgina daugelį būdų, galinčių pašaukti atgal svyruojančią, blogyje tarpstančią prigimtį. Kai viskas apverktina, bando aukščiausias priemones. Niekas nereikalauja mirties bausmės, neišnaudojęs visų vaistų.
Seneca, Lucius Annaeus
 


Titano Sirenos

Mums reikėjo tiek daug laiko suvokti, jog žmogaus gyvenimo, kad ir kas jį kontroliuotų, yra viena prasmė ir tikslas - meilė aplinkiniams, laukiantiems tos meilės. 

(Vonegutas, Kurtas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 231p.)
Balsuoti:
 4.3 (8)
Komentarai (0)
Tai, kas buvo kadaise, bus amžinai, o tai kas kada nors įvyks, kažkada jau įvyko. 

(Vonegutas, Kurtas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 212p.)
Balsuoti:
 4.4 (20)
Komentarai (0)
- O kam patiktų prisipažinti, kad juo paprasčiausiai naudojamasi? Žmogus, kol įmanoma, vengia tai pripažinti net pats sau. 

(Vonegutas, Kurtas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 210p.)
Balsuoti:
 5.0 (4)
Komentarai (0)
Ramfordas skaitė Kosmoso Klajūno mintis:
- O žinai, net jei viskas būtų atvirkščiai, jiems vis tiek labai patiktų, - tarė jis.
- Kas atvirkščiai? - nesuprato Kosmoso Klajūnas.
- Na, jei iš pradžių tave būtų apibėrę malonėmis, o paskui privertę nežmoniškai kentėti, - paaiškino Ramfordas. - Tiesiog jie mėgsta kontrastus. Jiems nusispjaut, kokia tvarka kas vyksta, svarbu, kad kvapą gniaužtų nuo žaibiškos kaitos... 

(Vonegutas, Kurtas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 182-183p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Pagaliau net patys silpniausi ir nepajėgiausi buvo priversti pripažinti, kad gyvenimas - tai doros lenktynės. 

(Vonegutas, Kurtas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 163p.)
Balsuoti:
  
Komentarai (0)
Ūmai Dusliui toptelėjo, kokią beprotišką galią turi žodis "meilė". Ir atsitiko tai, ko nebuvo jau daugelį metų - Duslius nusikvatojo iš visos širdies. 

(Vonegutas, Kurtas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 154p.)
Balsuoti:
 5.0 (6)
Komentarai (0)
Tas kuris nori pakeisti pasaulį iš esmės, privalo turėti genialių sugebėjimų gražiai pateikti bet kokią šlikštynę, šaltakraujiškai pralieti svetimą kraują ir turėti po ranka solidžią naują religiją, kurią galima būtų įdiegti žmonėms per tą trumpą atgailos ir baimės laikotarpį, kuris paprastai ateina po didesnių žudynių.
Visų Žemėje gyvavusių santvarkų nesėkmės priežastis ta, kad jų lyderiai stokodavo mažiausiai vieno iš tų trijų komponentų. 

(Vonegutas, Kurtas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 128p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)
Pagrindine jo nesėkmės priežastis buvo įgimtas tos moters šaltumas ir marsiečių psichiatrija, kuri su savo piliečių vidiniu pasauliu elgėsi nelyginant aukštuomenės sveikas protas su savo narių jausmais Žemėje: vos tik tam žmogeliui pavykdavo kiek nors suaudrinti savo draugės širdį, kaip beviltiškai buki Marso psichiatrai grąžindavo ją į ankstesnę būseną, vėl paversdami tą moterį visuomenei naudinga piliete.
Abu - vyras ir jo moteris tapo dažni svečiai ligoninių psichiatrijos skyriuose. Ir, manau, ne vienam pasirodys įdomu, kad šis be galo iškankintas žmogus pasirodė esąs vienintelis Marso filosofas, o ta iki kraštutinumo išsikankinusi moteris - vienintelė Marso poetė. 

(Vonegutas, Kurtas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 120p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)
Pirmąkart gyvenime jis susivokė esąs ne tik nuožmaus ir negailestingo likimo auka, bet ir vienas žiauriausių jo vykdytojų. Beje, daugelis žmoniu apie save nepajunta šito. 

(Vonegutas, Kurtas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 119p.)
Balsuoti:
 5.0 (1)
Komentarai (0)

Vos tik pradedu dairytis, norėdamas ką nors geriau įžiūrėti, man ima žiauriai skaudėti, bet aš vis tiek nesiliauju, nes žinau, kad tuojau pamatysiu tai, ką man draudžiama matyti. Jei vos tik iškilus kokiam klausimui prasideda tas skausmas, aš žinau, kad klausimas teisingas. Tada skaidau jį dalimis ir tiriu kiekvieną jų atskirai. Paskui, sudėjęs mažesnius atsakymus į krūvą, gaunu atsakymą į didįjį klausimą <...> Kuo daugiau skausmo pajėgiu pakelti, tuo daugiau sužinau. Dabar tu bijai skausmo, Dusliau, bet jo nepatyręs taip nieko ir nesužinosi. Kuo daugiau tu suvoksi, tuo džiugiau tau bus kęsti tą skausmą. 


(Vonegutas, Kurtas. Titano Sirenos. Vilnius: Alna litera. 1993, 93p.)
Balsuoti:
 3.7 (3)
Komentarai (0)
Surasta: 16
1 2