Vos tik pradedu dairytis, norėdamas ką nors geriau įžiūrėti, man ima žiauriai skaudėti, bet aš vis tiek nesiliauju, nes žinau, kad tuojau pamatysiu tai, ką man draudžiama matyti. Jei vos tik iškilus kokiam klausimui prasideda tas skausmas, aš žinau, kad klausimas teisingas. Tada skaidau jį dalimis ir tiriu kiekvieną jų atskirai. Paskui, sudėjęs mažesnius atsakymus į krūvą, gaunu atsakymą į didįjį klausimą <...> Kuo daugiau skausmo pajėgiu pakelti, tuo daugiau sužinau. Dabar tu bijai skausmo, Dusliau, bet jo nepatyręs taip nieko ir nesužinosi. Kuo daugiau tu suvoksi, tuo džiugiau tau bus kęsti tą skausmą.