Aristotelis
Siekti mirties dėl skurdo arba dėl [nelaimingos] meilės, arba dėl kokio nors sielvarto yra ne narsuolio, o greičiau bailio ypatybė. Juk vengti gyvenimo sunkumų ir iškęsti mirtį ne todėl, kad tai būtų kilnu, o tik kad išvengtum nelaimių, - tai ištižimas.
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 114p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... dažnai, nežiūrėdami proto nurodymų, žmonės klauso vaizdinių...
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 339p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
O sugebėjimas, kuris suvienija atskiras mintis, yra protas.
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 392p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Greičiau yra pagydomas nesusivaldymas tų žmonių, kurie yra karšto būdo, negu tų, kurie apgalvoja, bet savo sprendimų nesilaiko; taip pat greičiau yra pagydomi tie, kurie nesusivaldo iš įpratimo, negu nesusivaldantys iš prigimties, - juk lengviau yra pakeisti įprotį negu prigimtį. Bet ir įprotį sunku pakeisti, nes jis panašus į prigimtį.
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 203p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Ištvirkėlis, kaip jau sakėme, nemoka atgailauti dėl savo elgesio, nes jis laikosi savo pasirinkimo. O kiekvienas nesusivaldantis gailisi. Vis dėlto nėra taip, kaip ankščiau sakyta, bet ištvirkėlis yra nepagydomas, o nesusivaldantis – pagydomas.
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 199p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nesusivaldymas yra skubotumas, o kita vertus – bejėgiškumas. Mat vieni nusprendžia, bet dėl aistrų nesilaiko savo sprendimų, o kiti pasiduoda aistroms dėl to, kad jie visai nieko nenusprendė.
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 199p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Juk manoma, kad pradžia yra daugiau negu pusė viso dalyko, ir tyrinėjant ji daug ką nušviečia.
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 74p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mat tas, kuris negali suvaldyti pykčio, tam tikra prasme pasiduoda protui...
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 196p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nedorėliai ieško draugų, su kuriais galėtų leisti laiką, bet vengia patys savęs. Mat, kai jie būna vieni, prisimena visus savo nusikaltimus ir tikisi kitų panašių dalykų, o būdami su kitais užsimiršta. kadangi jie neturi nieko vertingo, nejaučia jokio draugiškumo ir sau patiems. Tokie žmonės patys sau negali nei džiaugtis, nei kentėti, nes jų siela kovoja pati su savimi: viena sielos dalis kenčia dėl savo nedorumo, nes turi susilaikyti nuo tam tikrų dalykų, o kita dalis dėl to džiaugiasi, viena dalis tempia šen, kita – ten, tarsi norėtų suplėšyti.
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 237-238p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Nedoras žmogus net ir savo atžvilgiu nėra draugiškai nusiteikęs, nes jam nebūdingas joks draugiškumas. Jeigu tokia būsena yra labai nelaiminga, tai reikia iš visų jėgų vengti nedorybės ir pamėginti tapti padoriu žmogumi. Tada žmogus bus ir pats sau draugiškas, ir kitiems.
(Aristotelis. Rinktiniai raštai.. Vilnius: Mintis. 1990, 238p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
