Aristotelis

Vertingumą gali padidinti tik toks dalykas, kuris pats yra vertingas.

... klaidą lemia ne įstatymų leidėjas, o pati dalyko prigimtis, - juk tokia yra gyvenime pasitaikančių įvykių gausybė.

.. mes nepatikime valdžios žmogui, o tik įstatymui, nes žmogus tik sau darytų gera ir virstu tironu.

... kur yra siekimas, ten yra ir vaizduotė.

Yra žmonių, kurie linkę griežtai laikytis savo nuomonės, - juos vadina užsispyrėliais. Tokius žmones sunku įtikinti ir priversti pakeisti savo nuomonę. Tarp jų ir tarp susivaldančiojo – taip pat kaip tarp švaistūno ir dosnaus, tarp drąsaus ir nutrūktgalvio – yra šioks toks panašumas. Bet vis dėlto jie daug kuo skiriasi. Mat susivaldantis žmogus, apimtas geismo ir aistros, nepasikeičia, bet kartais jį lengvai galima perkalbėti, o kitų negali paveikti įrodymai, nes juos veikia aistros, ir daugelis iš jų pasiduoda malonumams. Užsispyrę būna aikštingieji, nemokšos ir neišauklėtieji; aikštingieji užsispyrę dėl malonumų ir nemalonumų: džiaugiasi laimėję, kai nesileidžia perkalbami, ir erzinasi, kai neklauso ir nepriima jų nuomonės, - panašiai kaip būna priimant nutarimus liaudies susirinkimuose. Todėl jie yra labiau panašūs į nesusivaldančius negu į susivaldančius.

Pinigus kaupiančio žmogaus gyvenimas nėra laisvas, ir aišku, kad turtas nėra mūsų siekiamas gėris – juk jis yra tik priemonė kam nors kitam.

... gėrybes turintys žmonės virsta išdidžiais ir įžūliais, nes be dorybės nelengva likimo teikiamą sėkmę deramai pakelti: jie šito neįstengia ir, jausdamiesi už kitus pranašesni, į juos ima žiūrėti iš aukšto, elgiasi savavališkai. Jie mėgdžioja didį žmogų, būdami į jį visai nepanašūs, bet jiems sekasi mėgdžioti tik tiek, kiek leidžia jų jėgos: elgtis pagal dorybės reikalavimus jie neįstengia, bet niekinti kitus sugeba.

Absoliučiai tobulu vadiname tą tikslą, kurio siekiame tik dėl jo paties, o niekuomet – dėl kitų tikslų. Toks gėris kaip tik yra laimė. Mat ją visuomet pasirenkame dėl jos pačios, o niekuomet – dėl ko nors kito.

... pagrindinės formos, kuriomis siela teigdama arba neigdama pažįsta tiesą, yra penkios: menas, mokslinis pažinimas, supratingumas, išmintis ir protas. Čia neįeina spėjimas ir nuomonė, nes jie gali klysti.

... tiesą žmonių veikloje mes susekame tik iš darbų ir iš gyvenimo būdo – tai viską lemia.