Kalba

Ar matei žmogų, skubantį neapgalvotai kalbėti?
Daugiau galima tikėtis iš kvailio, negu iš jo!
(29:20)

Melagingas liežuvis nekenčia savo aukų,
o pataikaujanti burna veda į pražūtį.
(26:28)  

Kaip glazūra, dengianti molinį indą,
tokios yra lipšnios nedoros širdies lūpos.
(26:23) 

Svarstyk savo atvejį su artimu,
bet kito žmogaus paslapties neatskleisk,
kad jis, tai nugirdęs, tavęs nesugėdintų
ir tu neįgytum blogo vardo amžinai.
(25:9-10)  

Kvailio burna yra jo pražūtis,
o jo lūpos spąstai jo gyvasčiai.
(18:7)  

Net kvailys yra laikomas išmintingu, jei tyli;
protingu, jeigu laiku užsičiaupia.
(17:28)  

Kas yra taupios kalbos, tas tikrai išmintingas,
o sveiko proto žmogus yra santūrus.
(17:27)  

Kilnūs žodžiai netinka kvailajam,
dar mažiau – melas kilmingajam!
(17:7)  

Kas primerkia akį, tikriausiai slapta rezga niekšybę;
kas sučiaupia lūpas, yra sumanęs pikta.
(16:30)  

Taiklūs žodžiai yra kaip medaus korys,
saldumas gomuriui ir sveikata kūnui.
(16:24)