Filosofija

... polėkis atlėgsta, ir filosofija virsta filologija. 

Išmintis yra prieinamesnis dalykas, nes paprastesnis. Geroms mintims pakanka perskaityti nedaug. Bet mes ir filosofiją išpučiame, kaip ir visa kita, perkraudami nereikalingais samprotavimais. Moksle, kaip ir kitur, vargstame dėl nesantūrumo, mokomės ne gyvenimui, o mokyklai.  

Dauguma didžiųjų autorių sako, jog filosofija turi tris dalis: dorovės, gamtos ir protavimo būdo. Pirmoji tobulina sielą; antroji tyrinėja visų daiktų esmę; trečioji atskleidžia teiginių savybes, sandarą, įrodymų rūšis, kad vietoj tiesos neįsėlintų melas. 

Sielą tobulina tik vienas dalykas - pastovus gėrio ir blogio pažinimas, [kurį gali pasiekti tik filosofija]. Joks kitas menas netyrinėja gėrio ir blogio. 

Sapną papasakos tik pakirdęs žmogus, o ydas pripažins tik sveikstantis. Tad pabuskime, kad galėtume pasmerkti savo paklydimus! Tik filosofija mus pažadins, tik ji išblaškys sunkų sapną. Jai visas atsiduok. Tu jos vertas, o ji verta tavęs, pulkite viens kitam į glėbį. Nuo visų kitų dalykų atsisakyk narsiai ir atvirai. Negalima būti filosofu kartkartėmis. 

Filosofija moko veikti, o ne šnekėti, ir reikalauja, kad kiekvienas gyventų pagal jos taisykles, kad gyvenimas nesiskirtų nuo žodžių ... 

Būti sveikam - tai filosofuoti. Be šito siela serga. Kūnas irgi. 

Tai yra aukščiausias mąstymo paradoksas - norėti aptikti tai, ko jis pats negali mąstyti. 

... paradoksas yra mąstymo aistra, ir mąstytojas be paradokso yra tarsi mylimais be aistros: vidutiniokas.  

... aš suprantu filosofą - kaip baisingą sprogstamąją medžiagą, keliančią pavojų visa kam ...