Vonegutas, Kurtas

Bankrutavo ir Čilė, ir Brazilija, ir Argentina, ir Indonezija, ir Filipinai, ir Pakistanas, ir Indija, ir Tailandas, ir Italija, ir Airija, ir Belgija, ir Turkija. Visos valstybės staiga atsidūrė "San Mateo" padėtyje, nebegalėjo už savo banknotus ir monetas ar skolon įsigyti net pačių reikalingiausių dalykų. Gyvybei palaikyti būtinų prekių savininkai, tiek tų šalių piliečiai, tiek svetimšaliai, nė už ką nesutiko jų mainyti į pinigus. Žmonėms nieko, be popierinių turto ženklų, daugiau neturintiems jie staiga ėmė rėžti: "Atsipeikėkit, bepročiai! Iš kur jūs ištraukėt, kad popierius toks vertingas daiktas?" Ir maisto, ir degalų, ir kito gero planetoje dar buvo pakankamai visiems, kad ir labai gausiems gyventojams, tačiau milijonų milijonai jų krito iš bado. Net patys sveikiausi be maisto ištverdavo ne daugiau kaip keturiasdešimt dienų - tada numirdavo.
Šitą bado epidemiją, kaip ir Bethoveno :Devintąją simfoniją", sukūrė ne kas kitas, tik per didelės smegenys.
Viskas prasidėjo žmonių galvose. Jie paprasčiausiai pakeitė nuomonę apie popierinį turtą, o padariniai buvo tokie., tarsi Liuksenburgo dydžio meteoras būtų išmušęs planetą iš orbitos. 

Prekybai jausmai svetimi. 

Tiesą sakant, žmonės vadovavosi vien tik nuomonėmis taip pat, kaip ir neginčijamais faktais, tik faktas visada lieka faktu, o nuomonės tolydžio keisdavosi. 

... anuomet beveik kiekvieno suaugusio žmogaus smegenys svėrė apie tris kilogramus. Toks nenormaliai didelis mąstymo aparatas gebėjo regzti ir įgyvendinti begales bjauriausių kėslų.
Tad noriu paklausti, nors atsakyti ir nėra kam: ar verta abejoti tuo, kad trys kilogramai smegenų buvo vos ne pražūtinga žmonijos evoliucijos klaida?
Antras klausimas: kas dar, be pernelyg išvystytos mūsų nervų sistemos, kaltas dėl negerovių, kurias anuomet matei ir girdėjai visur, kur pasisuksi?
Atsakau: niekas kitas. Planeta buvo nekaltų nekalčiausia, dėl visko kaltos tik tos milžiniškos smegenys. 

Gamybos procesai alino planetą, o buvo gaminamas daugiausiai visoks šlamštas. 

Jūs nusivaręs ir palūžęs, - skaitė Dveinas. - Nieko nuostabaus. Sunku, kai alogiškame pasaulyje reikia visą laiką mąstyti. 

Jeigu menininkai daugiau aiškintų, žmonės labiau mėgtų meną. 

... išmokykite mus dainuoti ir šokti, juoktis ir verkti. Mes taip ilgai buvome gyvi vien pinigais, seksu, pavydu, nekilnojamu turtu, regbiu, krepšiniu, automobiliais, televizija, alkoholiu - šiltom pjuvenom ir beverčiais blizgučiais! 

Mūsų šalyje pokalbiai daugiausia susidėdavo iš frazių, paimtų iš naujų ir senų televizijos programų.

Kas yra laikas? Tai gyvatė, ryjanti savo pačios uodegą ...