Poliariškumo principas
Viskas yra dvejopa; viskas turi savo polius; viskas turi savo priešybę; panašus ir nepanašus yra vienas ir tas pats; priešybės identiškos savo prigimtimi, bet skiriasi laipsniu; kraštutinumai sutampa; visos tiesos - tik pusiau tiesos; visus paradoksus galima suderinti. 
Trys Įšventintieji
 


Revoliucija

... jokia revoliucija nelaimi, jei palieka tuos pačius žmones tose pačiose vietose - kaip tat vyksta kiekvienoje albanijoje, taigi ir Lietuvoje. 

(Gavelis, Ričardas. Jauno žmogaus memuarai. Vilnius: Vaga. 1991, 64p.)
Balsuoti:
 3.5 (2)
Komentarai (0)
Kito kelio revoliucijos neturi - arba pražudo savo vadus, arba užsikrauna juos sau ant galvos. 

(Čekuolis, Algimantas. Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. Vilnius: Alma littera. 2010, 108p.)
Balsuoti:
 5.0 (8)
Komentarai (0)
Teoriškai žodis "revoliucija" tebeturi tą pačią prasmę kaip ir astronomijoje. Tai ratu slenkantis judėjimas; visiškai užbaigus ciklą, pereinama nuo vieno valdymo būdo prie kito. Nuosavybės formos permaina atitinkamai nepasikeitus valdymo būdui yra ne revoliucija, o reforma. Nėra ekonominės revoliucijos, kad ir kokios - kruvinos ar taikios - būtų jos priemonės, kuri sykiu nebūtų ir politinė. Jau tuo revoliucija skiriasi nuo maišto. Garsieji žodžiai: "Ne, sere, čia ne maištas, čia revoliucija" pažymi tą esminį skirtumą. Tiksli šių žodžių prasmė: "Revoliucija reiškia, kad tikrai keisis valdymo būdas". Maištas, vos prasidėjęs, baigiasi. Jis - tik nerišlus liudijimas. Skirtingai negu maištas, revoliucija prasideda nuo idėjos. Tiksliau kalbant, ji įterpia idėją į istorinę patirtį, o maištas tėra judėjimas, kai nuo individualios patirties einama prie idėjos. Tuo metu, kai net kolektyvinio maištaujančio judėjimo istorija visuomet tėra galutinio įsitraukimo į įvykius, aklo, nesiremiančio nei sistema, nei argumentais, protesto istorija, revoliucija yra bandymas sumodeliuoti veiksmą, kai idėja remiamasi tam, kad pasaulis būtų kuriamas pagal tam tikrą teoriją. Štai kodėl maištas žudo tik žmones, o revoliucija naikina sykiu ir žmones, ir principus. Tačiau dėl tų pačių priežasčių galima pasakyti, kad istorijoje dar nebuvo revoliucijos. Juk ji turi būti vienintelė ir galutinė. Judėjimas, kuris, regis, užbaigia ciklą, iš tikrųjų pradeda naują ciklą būtent tą akimirką, kai įsitvirtina naujas valdymo būdas. 

(Kamiu, Albertas. Maištaujantis žmogus. Vilnius: Kronta. 2006, 93-94p.)
Balsuoti:
 1.0 (1)
Komentarai (0)