Moralė
Tvirtesnio moralinio stuburo reikia sėkmei atlaikyti, negu nesėkmei.
(Larošfuko, Fransua de. Mintys. Vilnius: Vaga. 1968, 11p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Mūsų moralinis vertinimas visada remiasi elgesio kodeksu, kurį laikome patikimu ir kuris skelbia tiksliai žinąs, kas gera ir kas bloga. tačiau dabar, kai žinome, koks netvirtas yra pagrindas, etinis sprendimas tampa subjektyviu kūrybišku veiksmu ...
(Jung, Carl Gustav. Atsiminimai, vizijos, apmąstymai. Vilnius: Margi Raštai. 2010, 449-450p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Moralė (lot. moralis - dorovinis) - dorovė.
Norma - taisyklė.
Moralė yra efektyviausias žmonių elgesio reguliatorius visuomenėje. kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, vadovaujasi moralės normomis. Kiekvieną dieną įvairiausiose situacijose žmogui nuolat tenka spręsti klausimą - "kaip elgtis?" Kiekvienas žmogus neabejotinai žino, kas yra gera ir kas yra bloga, nors įvairūs žmonės gėrį ir blogį supranta skirtingai. Vadovaudamasis savąja gėrio ir blogio samprata, įsiklausydamas į vidinės sąžinės balsą, žmogus renkasi tikslus ir priemones šiems tikslams įgyvendinti ... Moralė visuomenėje egzistuoja kaip moraliniai santykiai tarp žmonių, kuriuos reguliuoja moralės normos ir principai. Šiuos santykius prižiūri neoficiali moralės institucija - viešoji nuomonė - ir vidinis sąžinės balsas.
Norma - taisyklė.
Moralė yra efektyviausias žmonių elgesio reguliatorius visuomenėje. kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, vadovaujasi moralės normomis. Kiekvieną dieną įvairiausiose situacijose žmogui nuolat tenka spręsti klausimą - "kaip elgtis?" Kiekvienas žmogus neabejotinai žino, kas yra gera ir kas yra bloga, nors įvairūs žmonės gėrį ir blogį supranta skirtingai. Vadovaudamasis savąja gėrio ir blogio samprata, įsiklausydamas į vidinės sąžinės balsą, žmogus renkasi tikslus ir priemones šiems tikslams įgyvendinti ... Moralė visuomenėje egzistuoja kaip moraliniai santykiai tarp žmonių, kuriuos reguliuoja moralės normos ir principai. Šiuos santykius prižiūri neoficiali moralės institucija - viešoji nuomonė - ir vidinis sąžinės balsas.
Dvasinį visuomenės gyvenimą galima apibūdinti ir tokia schema:
(Degėsys, Liutauras ir Aškinytė, Rasa. Etika, 7-9 klasėms. Vilnius: Kronta. 2004, 90p.)
| Balsuoti: | Komentarai (1) |
Pats svarbiausias moralės dėsnis: ką pasėsi, tą ir pjausi.
(Aivanovas, Omramas Mikaelis. Žmogus, kuriantis savo lemtį. Prosveta. 2005, 15p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Moralės apibrėžimas: moralė - dekadentų idiosinkrazija, turinti slaptų kėslų atkeršyti gyvenimui - ir lydima sėkmės.
(Nyčė, Frydrichas. Ecce homo. Vilnius: Apostrofa. 2007, 163p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |