Gudrumas

Juk sukti svarstymai atitolina žmones nuo Dievo,
o kai jo galybė bandoma, – ji apstulbina kvailius.
(1:3) 

Sveika nuovoka laimi palankumą,
o sukčių kelias veda į pražūtį.
(13:15)  

Kvailas žmogus tuojau parodo pyktį,
o gudrus užgaulę nutyli.
(12:16)  

Dorųjų sąžiningumas juos veda,
o klastinguosius suktumas pražudo.
(11:3)  

Sukčius, nedoras žmogus
gyvena suktai kalbėdamas,
mirksi akimis, nenustovi vietoje,
rodo pirštais,
sukta širdimi rengia pikta,
nuolat sėdamas vaidus.
Žūtis tokį žmogų ištiks staiga –
akimoju, be vilties atsitiesti.
(6:12-15)  

Juk suktu žmogumi bjaurisi VIEŠPATS,
o dorieji yra VIEŠPATIES draugėje.
(3:32)