Priešistoriniai medžiotojai ir žemdirbiai neturėjo progų susiformuoti aistringą turto troškimą ar pavydą turtingiesiems, nes nebuvo privačios nuosavybės, kurios būtų galima įsikibus laikytis, ir nebuvo tokių ryškių ekonominių skirtumų, kad keltų pavydą. Priešingai, jų gyvenimo būdas buvo palankus plėtoti bendradarbiavimui ir taikiai sugyventi. Nebuvo pagrindo susiformuoti norą išnaudoti kitus žmones. Mintis apie kito asmens fizinės ar psichinės energijos pajungimą savo tikslams būtų tiesiog absurdiška visuomenėje, kur ekonomiškai ir socialiai nėra pagrindo išnaudojimui.