Pasiekėme su Marvinu tą kritinį tašką, į kurį neišvengiamai veda sąmonėjimas. Tai laikotarpis, kai žmogus atsiduria ties praraja ir turi apsispręsti, kaip pažvelgs į negailestingą gyvenimo tikrovę: mirtį, vienišumą, beprasmybę ir tikslo nebuvimą. Žinoma, to neišvengti. Žmogus tegali rinktis, ar "ryžtingai" žvelgs tikrovei į akis, ar stengsis būti "užsiėmęs", drąsiai priešinsis ar stoiškai susitaikys, o gal išsižadės racionalaus mąstymo ir apimtas paslaptingos baimės įtikės Dievo Apvaizdą.