Pamiršta kalba

Dažnai jie remdavosi užkariautojo valdžia – fizine jėga, privertusia daugumą pasitenkinti savo dalimi. Tačiau fizinės jėgos ne visada pakakdavo. Kad žmonės nepradėtų maištauti, reikėdavo užvaldyti ir jų protus. Norint išlaikyti mažumos privilegijas, buvo būtina kontroliuoti žmonių mintis ir jausmus. Bet esant tokiai padėčiai, mažumos vidinis pasaulis iškrypsta lygiai taip pat kaip ir daugumos. Kalinio prižiūrėtojas tampa beveik tokiu pačiu kaliniu. „Elitas“, valdantis tuos, kurie netapo „išrinktaisiais“, pavirsta savo pačių sukurtos priespaudos vergais. Tokiu būdu, ir valdančiųjų, ir valdomųjų protai nukrypsta nuo esminio žmogaus tikslo – žmogiškai jausti ir galvoti, reikšti bei tobulinti įgimtas proto ir meilės galias, kuriom pilnai neišsivysčius, žmogus tampa luošiu.

Lygiai taip pat ir žmogus yra absoliutus žmogus tik tada, kai jis nedirba, kai yra santarvėje su gamta ir su kitais žmonėmis.

... protai nukrypsta nuo esminio žmogaus tikslo – žmogiškai jausti ir galvoti, reikšti bei tobulinti įgimtas proto ir meilės galias, kuriom pilnai neišsivysčius, žmogus tampa luošiu.

Fantazijos bei sapnai yra daugybės poelgių pradžia, ir niekonebūtų blogiau kaip juos nuvertinti ir sumenkinti. Svarbu tik, kokios rūšies fantazija mums kilo – ar ji veda mus į priekį, ar suvaržo neveiklumo grandinėse.

Sapnai yra tarsi mikroskopas, pro kurį mes žvelgiame į užslėptus sielos išgyvenimus. Palyginti nereikšminga tendencija iš sudėtingos troškimų ir baimių visumos sapne gali būti parodyta tokia pat svarbi, kaip ir kita, kuri sapno autoriaus psichinėje sistemoje yra daug reikšmingesnė.

... norėdami iki galo suprasti sapną, privalome jį aiškinti ir kaip reakciją į reikšmingus įvykius, įvykusius prieš susapnuojant sapną.

... tie dalykai, kurie patraukė mūsų dėmesį dieną, dominuoja ir sapnuose, ir mes sapnuojame tik tuos dalykus, kurie teikė peno mūsų apmąstymams dienos metu.

[sapne] ... į tą patį vaizdinį sujungiami tik tie elementai, kurių emocinis turinys yra toks pat.

... sapnavimas yra prasminga ir reikšminga bet kokios protinės veiklos, vykstančios miego metu, išraiška.

... Froidas dvidešimto amžiaus pradžioje vėl patvirtino senąjį požiūrį: sapnai yra prasmingi, ir reikšmingi; mes nesapnuojame tokių dalykų, kurie nėra svarbios mūsų vidinio gyvenimo išraiškos ir vidus sapnus galima suprasti, jei tik mokėsime juos aiškinti; sapnų aiškinimas yra via regia [Karališkasis kelias, lot.], pagrindinis kelias, kuriuo eidami galėsime suprasti pasąmonę – galingiausią patologiškos, taip pat ir normalios elgsenos varomąją jėgą. Be šio bendro teiginio apie sapnų prigimtį, Froidas kategoriškai ir kiek tiesmukiškai patvirtino vieną iš seniausių teorijų – sapnas yra budravimo metu nuslopintų iracionalių aistrų išsipildymas.