Mediacija
Tibete niekad nebuvo oficialių teismų, kuriems reikia mokėti pinigus už civilines bylas, jų nagrinėjimą. Žmonės, kuriems kildavo problemų, visuomet kreipdavosi pas vieną ar kitą tokį išminčių, nes žinojo, kad jis sąžiningas. Jis nešališkai išklauso abi puses; šiuo atžvilgiu jis neskiria savo sūnaus nuo kito žmogaus. Net jeigu tarp jo sūnaus ir kitų žmonių kiltų nesutarimų, jie ateitų pas jį. Žmonės labai pasitiki tokiais išminčiais, nes šie viską sprendžia nešališkai. Išklausęs abiejų pusių, išminčius objektyviai nusprendžia, kas teisus ir kas kaltas. Ir niekas dar nėra pasigailėjęs, kad į jį kreipėsi.
(Tinlėjus, Džampa Gešė. Lodžongas. Vilnius: Metodika. 2012, 105p.)
Balsuoti: | Komentarai (0) |