Kuo ilgiau džiaugiesi malonumais,
tuo skaudžiau, kai tenka su jais skirtis.
Tikintieji jų pastovumu visai sugniūžta,
kai artinasi neišvengiama mirtis.
 


Hipnozė

Hipnozės metu rezultatų pasiekiama todėl, kad pacientas sutinka paklusti. Kuo greičiau jis paklūsta, tuo jį lengviau užhipnotizuoti.
Hipnozės metu mes galime priversti pacientą išgalvoti vaizdinius, idėjas, prisiminimus, kurie jam niekaip nešautų į galvą būdraujant. Vienintelė sąlyga yra paklusnumas. Naudojant šį metodą galima išspręsti tam tikras problemas - pavyzdžiui, galima priversti žmogų prisiminti tam tikrus išgyvenimus, kuriuos jie seniai pamiršo.
Vis dėlto hipnozė, kaip psichoterapijos metodas, turi ir savų pavojų. Asmeniškai aš nemėgstu hipnozės ir naudoju ją tik tuomet, kai pacientas nepasitiki jokiu kitu metodu. Pastebėta, kad asmenys, gydyti hipnoze, būna gana kerštingi. Pradžioje jie galbūt ir įveikia savo sunkumus, tačiau iš esmės nepakeičia savo gyvenimo stiliaus. Hipnozė yra tarsi vaistai ar mechaninės priemonės: jos nepaliečia paciento prigimties. Jei iš tiesų norime žmogui pagelbėti, turime suteikti jam drąsos, pasitikėjimo savimi ir padėti jam geriau suvokti savo klaidas. Hipnozė šito neduoda, todėl jos reikia griebtis tik kraštutiniais atvejais. 

(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 119-120p.)
Balsuoti:
 5.0 (3)
Komentarai (0)