Visa meno ir literatūros istorija rodo, kad nuostabiausi žmogaus dvasios kūriniai beveik visuomet būdavo sutinkami nepalankiai ir tol likdavo pasmerkti, kol atsirasdavo šviesesnių protų, ir šiems jie atsiverdavo; tada tie išmaningi, naujų galimybių žmonės iškeldavo tų kūrinių vertę iki tokios aukštumos, kurioje jie paskui, taip išgarsėję, likdavo visam laikui. 
Šopenhaueris, Artūras
 


Paieška:

YouTube

Drovumas

... didžiausia pirmagimio problema ta, kad pradžioje jis ilgą laiką būna dėmesio centre, o vėliau praranda šią privilegiją gimus antrajam vaikui. Daugeliu atveju žmogaus drovumą ir neryžtingumą galima paaiškinti tuo, kad pirmenybė teikiama ne jam, o kitam. 

(Adler, Alfred. Gyvenimo mokslas. Vilnius: Margi Raštai. 2011, 75p.)
Balsuoti:
 5.0 (2)
Komentarai (0)